Kvietimas teikti paraiškas pagal 2009–2014 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programą „Kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimas ir atgaivinimas“

Finansavimo kryptys
Programos parama (iš viso 9.402.398,00 eurai, arba 32.464.599,81 litai) skiriama pagal šias finansavimo kryptis:
1. medinio nekilnojamojo kultūros paveldo statinių tvarkybos projektams (toliau – I finansavimo kryptis) skiriama 50 procentų visos projektams įgyvendinti skirtos sumos;
2. iš dalies sutvarkytų nemedinių nekilnojamojo kultūros paveldo statinių tvarkybos darbų užbaigimo ir pritaikymo visuomenės reikmėms projektams (toliau – II finansavimo kryptis) skiriama 35 procentai visos projektams įgyvendinti skirtos sumos;
3. taikomųjų kultūros paveldo tyrimų ir konservavimo centrų (toliau – tyrimų centras) steigimo ar vystymo nekilnojamojo kultūros paveldo statiniuose projektams (toliau – III finansavimo kryptis) skiriama 15 procentų visos projektams įgyvendinti skirtos sumos.

Mažiausiai 5% Programos lėšų bus skirta projektams, susijusiems su žydų paveldo išsaugojimui. Vertinimo proceso metu šiems projektams bus teikiami papildomi balai.

Finansuojamos veiklos:

• Nekilnojamojo kultūros paveldo restauravimas, pritaikymas.
• Mokymų organizavimas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistams, restauratoriams, tradicinių amatų meistrams ar jais siekiantiems tapti asmenims.
• Mokymų, skirtų kultūros paveldo verčių išaiškinimui, visuomenės švietimui apie kultūros paveldo išsaugojimo būtinybę ir galimybes, organizavimas.
• Veiklos, susijusios su taikomųjų kultūros paveldo centrų steigimu ar vystymu nekilnojamojo kultūros paveldo statiniuose.

Tinkami pareiškėjai

Tinkamas pareiškėjas yra:
1) Lietuvoje registruotas juridinis asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso arba panaudos ar patikėjimo pagrindais yra perduotas (-i) valdyti nekilnojamojo kultūros paveldo statinys (-iai), įrašytas (-i) į Kultūros vertybių registrą (taikoma I ir II finansavimo kryptims);
2) Lietuvoje registruotas juridinis asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso arba panaudos ar patikėjimo pagrindais yra perduotas (-i) valdyti nekilnojamojo kultūros paveldo statinys (-iai) (taikoma III finansavimo krypčiai);
3) III finansavimo krypties pareiškėjo veikla privalo būti susijusi su nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir (arba) tyrimų sritimi.

Pareiškėjas turi atitikti tinkamumo reikalavimus, išvardintus Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2013 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. ĮV-664 patvirtintų Gairių pareiškėjams bendrai Lietuvos Respublikos ir Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo paramai gauti pagal programą „Kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimas ir atgaivinimas“ (toliau - Gairės) 2 priede.

Pareiškėjas gali pateikti paraišką individualiai arba su partneriu (-iais) iš Lietuvos ir (ar) Islandijos, Lichtenšteino ir (ar) Norvegijos (toliau – valstybės donorės). Viename projekte dalyvaujančių partnerių skaičius nėra ribojamas.

Jei paraiška teikiama su partneriu (-ais) iš valstybės (-ių) donorės (-ių), kartu su paraiška turi būti pateikta jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties, parengtos anglų kalba ir pasirašytos pareiškėjo ir partnerio(-ių), kopija. Jei paraiška teikiama tik su partneriu (-ais) iš Lietuvos, kartu su paraiška turi būti pateikta jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties, parengtos lietuvių kalba ir pasirašytos pareiškėjo ir partnerio (-ių), kopija.

Projekto įgyvendinimo terminai

Projekto veiklos turi būti pradėtos įgyvendinti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo projekto įgyvendinimo sutarties pasirašymo dienos. Visos projekto veiklos turi būti baigtos įgyvendinti iki datos nurodytos projekto įgyvendinimo sutartyje, bet ne vėliau kaip 2016 m. balandžio 30 d.

Paraiškų pateikimo pradžia: 2013 m. spalio 4 d. 8.00 val.
Paraiškų pateikimo pabaiga: 2013 m. gruodžio 4 d. 17.00 val.

Paraiškos iki kvietime nurodyto termino gali būti išsiųstos naudojantis registruoto pašto ir (arba) pasiuntinių teikiamomis paslaugomis arba pristatytos asmeniškai.

Paraiška laikoma gauta laiku, jeigu išsiuntimo vietos pašto antspaudo data ar įteikimo pasiuntiniui data ne vėlesnė negu galutinė paraiškų pateikimo data.

 Paraiškų pateikimo vieta
 Paraiškos teikiamos adresu: VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra, S. Konarskio g. 13, 03109 Vilnius.

 Gairės pareiškėjams
http://www.cpva.lt/lt/dokumentai/projektu-dokumentai/599/download/1229.html 

Paraiškos A dalis
http://www.cpva.lt/lt/dokumentai/projektu-dokumentai/605/download/1269.html  

Paraiškos A dalies pildymo instrukcija
http://www.cpva.lt/lt/dokumentai/projektu-dokumentai/601/p20.html  

 Rekomenduojama projekto biudžeto pagrindimo lentelė ir jos pildymo instrukcija
http://www.cpva.lt/lt/dokumentai/projektu-dokumentai/578/p0.html 

Programų dokumentai

http://www.cpva.lt/lt/dokumentai/projektu-dokumentai.html

Pan Tadeusz przybywa do Owanty! Alantos dvaras. Ponas atvažiuoja

Powitanie "Pana Tadeusza" (w tej roli występuje znany aktor i były minister kultury Remigijus Vilkaitis) odbywa się w Owancie.

Senosios muzikos ir šokio ansamblis „Baltoji Pavana“.

  

Profesionalios tekstilininkės Vitalijos Lamauskaitės- Miškinienės kūrybos paroda - jos pristatymas. Kai kurie jos austi gobelenai pasiskolinti iš Lietuvos dailės muziejaus.

                                         Gobelenas "Šilelis". 1977 m.


„Meniškų sielų draugija“, kurią Lietuvos teatro, kino ir muzikos muziejuje įkūrė Janina Armonaitė.

Fotografavo Arūnas Giraitis

1863-1864 metų sukilimas - bendra kova už Abiejų Tautų Respublikos atkūrimą

Arūnas Giraitis

Pagrindinis sukilimo tikslas buvo atkurti Abiejų Tautų Respubliką su 1772 metų sienomis. Lietuvos ir Lenkijos bajorai iš pradžių neskubėjo dalyvauti sukilime. Tuo pasinaudojo vadinamieji raudonieji. 1862 m. vasarą Lietuvoje sudarytas Revoliucinis komitetas skelbė naujo sukilimo idėją. Rudenį šis komitetas pavadintas Lietuvos provincijos komitetu.1863 m. vasario 7 d. Vilniuje susirinko Lietuvos bajorai ir nutarė įkurti savo sukilėlių valdžią, kuri gintų jų interesus, o Lietuva taptų pavaldi Lenkijai. Lietuvos provincijos valdymo skyrius iš raudonųjų perėmė vadovavimą sukilimui, ginklų pirkimui ir spaustuvei. Lietuvos provincijos valdymo skyriaus vadovas Jokūbas Geištoras 1863 m. kovo 11 d. (vasario 27) paskelbė dekretą, kuriuo kvietė visus besąlygiškai paklusti Varšuvoje esančiai Laikinajai nacionalinei vyriausybei, nieko neužsimindamas apie valstietijai rūpimą agrarinį klausimą. Lietuvos provincijų valdymo skyrių sudarė baltieji Jokūbas Geištoras, Antanas Jelenskis, Aleksandras Oskierka, ir Pranciškus Dalevskis, K.Kalinauskas, J.Koziela Poklevskis, Z.Čechovičius.

Valdymo skyrius paskyrė vaivadas, komisarus ir kitus sukilėlių valdžios organus. Vilniaus civiliniu vaivada buvo paskirtas kunigaikštis Nikalojus Giedraitis, Kauno civiliniu vaivada - L.Gadonas, Kauno gubernijos komisaru - J.Koscialkovskis, Kauno gubernijos kariniu vaivada - Zigmantas Sierakauskas, Vilniaus gubernijos Dysnos apskrities - Henrikas Dmachauskas. Novoaleksandrovsko (Zarasų) pavieto sukilėlių vadu buvo paskirtas atsargos rotmistras dvarininkas Jonas Jelskis (Jadlo), kilęs iš Gardino gubernijos.

1863 m. gegužės mėnesį buvo suimti Antanas Jelenskis, Aleksandras Oskierka ir Pranciškus Dalevskis.

Aleksandras Oskierka

1863-06-26 Lietuvos provincijų valdymo skyrių pakeitė koalicinis baltųjų ir raudonųjų Lietuvos provincijų vykdomasis skyrius. Jokūbas Geištoras liko vadovu.
Sukilėlių vadu Lietuvoje ir Baltarusijoje 1863 m. liepos mėn. tapo Vincentas Konstantinas Kalinauskas. 
Rusijos okupacinė armija ginkluotą kovą galutinai numalšino 1864 m. rudenį. Lietuvoje įvyko 321 mūšis su okupacine Rusijos kariuomene. 1863 m. liepą-lapkritį vyko mūšiai Vilniaus, Kauno bei Augustavo gubernijose.

Organizuotas sukilimas baigėsi 1864 m. pradžioje suėmus ir kovo 22 d. įvykdžius mirties bausmę Vincentui Konstantinui Kalinauskui, tačiau 1864 m. vasarą dar veikė 20 sukilėlių būrių.

Sukilimo herbas


Sukilimo šūkis - Laivė, lygybė, nepriklausomybė!

Nikalojaus Giedraičio tėviškė - Molėtų rajono Bijutiškio dvaras
Antano Jelenskio Aknystų dvaras

Abiejų Tautų Respublikos teritorija 1764 m.

Abiejų Tautų Respublika

Lietuvos administracinis padalijimas XIX a. viduryje

Abiejų Tautų Respublikos teritorijos administracinis padalijimas 1863 metais

Pastaba: Įvykių datos pateiktos pagal naująjį (Grigaliaus) kalendorių, o skliausteliuose nurodytos senojo (Julijaus) kalendoriaus datos. 

Sosnovskio barštis (Heracleum Sosnowskyi Manden.)

2001 metais Sosnovskio barštis buvo įrašytas į Kenksmingų ir naikintinų laukinių augalų ir grybų rūšių sąrašą. Vėliau jis įrašytas ir į Invazinių Lietuvoje organizmų rūšių sąrašą. Todėl su šia piktžole kovojama visur, kur tik ji auga.

Jau rugpjūčio mėnesį Sosnovskio barštis subrandina sėklas ir jos pasklinda gana toli, užkrėsdamos naujus plotus. Žiedynų nukirtimas ir šalinimas stipriai sumažina plitimą ir dauginimąsi sėklomis.

Herbicidais Sosnovskio barštį tikslinga naikinti kai augalo aukštis siekia iki 30 cm. Herbicidų negalima naudoti vandens telkinių pakrantėse, gyvenamosiose vietovėse, saugomose ir draudžiamose zonose. Sosnovskio barščius purkšti herbicidais reikia pradėti anksti pavasarį, kol augalai maži (iki 20-30 cm ). Ne vieno mokslininko teigimu, tada, kai Sosnovskio barštis pasiekia 50 cm aukštį, herbicidai nebūna efektyvūs.

Naikinti peraugusį Sosnovskio barštį galima vieninteliu būdu - mechaniniu. Augalus nepatartina pjauti benzopjūklu, nes jo skystis gali užtikšti ant neapsaugotų kūno dalių. Išstypusį šį augalą geriausia iškasti kastuvu, kai iki dešimties cm gylio nukertamos jo šaknys. Tai galima daryti ankstyvą pavasarį, kai pradeda augti pirmieji lapai, ir kartojama vasaros viduryje. Šaknis reikia nukirsti 10 cm gylyje ir sunaikinti, kad neatželtų. Ištrauktos šaknys gali būti paliekamos dirvožemio paviršiuje džiūti arba sukraunamos į krūvas, išvežamos ir sunaikinamos (sudeginamos). Veiksminga kovos su Sosnovskiais priemonė – gilus, iki 25 centimetrų, arimas anksti pavasarį, nes tokiame gylyje sėklos tampa nedaigiomis.
Šį augalą galima naikinti tik debesuotą ar lietingą dieną.

Antalieptės Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia

Arūnas Giraitis

Dabar stovinti Antalieptės miestelyje, Šventosios dešiniajame krante, prie Dusetų-Daugailių kelio mūrinė bažnyčia pastatyta 1732-1760 m. Livonijos kašteliono (1737-1744) Jono Mykolo Strutinskio lėšomis.

Antalietė nuo 1620 m. priklausė grafams Berlič-Strutinskiams. Nuo 1675 m. Antalieptė turėjo miestelio teises, turgaus ir prekymečio privilegijas. Tuo metu pastatyta ir pirmoji Antalieptės bažnyčia (iki 1685 m., nes nuo tų metų pradėtos rašyti metrikų knygos).

Apie 1700 metus Jono Mykolo Strutinskio globojami Antalieptėje įsikūrė vienuoliai – basieji karmelitai.

PRAŠYMŲ IŠMOKĖTI KOMPENSACIJĄ PATEIKIMAS

Prašymai išmokėti kompensaciją už prieinamų visuomenei lankyti privačios nuosavybės valstybės saugomų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų išlaidas teikiami Kultūros paveldo departamentui kiekvienais metais iki spalio 15 d.

Kartu su prašymu pateikiami avarijos grėsmės pašalinimo, konservavimo, restauravimo darbų kiekvieno etapo – prieš atliekant darbus, darbų metu ir juos baigus – fotofiksacijos dokumentai, kuriuose aiškiai ir suprantamai matytųsi pokyčiai ir atlikti darbai.

Prašymus nagrinėja Kultūros paveldo departamento direktoriaus įsakymu dvejiems metams sudaroma 5 narių darbo grupė. 

Daugiau informacijos žiūrėkite čia: 

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=431829

Partizanų ir bolševizmo aukų kapavietė Utenoje

 1993 metais buvo pastatyta koplyčia žuvusiems šiuose kraštuose Lietuvos partizanams atminti.

Utenoje, Užpalių g., prie Dauniškio ežero esančioje kapavietėje (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 17265) užkasti šie partizanai ir kitos bolševikų aukos: 

Mindaugas Barisa Rimtautas. Vytauto apygardos štabo adjutantas. Žuvo 1948 m. birželio 29 d.

Jonas Čičelis Tėvas (1905-1951-04-10-11). Priklausė Lokio rinktinės apsauginiam būriui.

Aleksas Jakštonis Šamas

Balys Jakštonis

Vladas Jakštonis Voveris

Genė Juodagalvytė. Partizanų ryšininkė. Žuvo 1946 m. Skaistašilyje.

Jonas Karvelis

Vincas Kaulinis Miškinis

 

Iš kairės: Vytauto apygardos vadas
Vincas Kaulinis-Miškinis, Rytų Lietuvos
(Karaliaus Mindaugo) srities vadas Jonas
Kimštas -Žalgiris ir Algimanto apygardos
vadas Antanas Slučka-Šarūnas.

Antanas Lapienis-Pempė, Demonas (1912-03-22 - 1951-04-06).

Liūto rinktinės vadas Antanas Lapienis-Pempė

Vytautas Lesnikovas Putinas
Jonas Morkūnas
Antanas Palevičius
Vladas Patumsis Aukštaitis (1914-1949). Gimė Antakalnių k., Utenos vls. Lietuvos kariuomenės puskarininkis, vokiečių okupacijos metais buvo seniūnas. Nuo 1944 m. rudens slapstėsi, sudarė Aitvaro partizanų būrį ir jam vadovavo. Būrys veikė Skudutiškio, Suginčių apylinkėse. Nuo 1946 12 buvo Ąžuolo kuopos vadas, kol Papiškių k. buvo išduotas agento Ruonio (Pranas Gečys). Žuvo 1949 09 28.
Jonas Pelėda Tankas, g. 1920 m. Panatryčio k., Kuktiškių vls., valstiečių šeimoje. Žuvo 1948 02 15 Adolfo Braškaus sodyboje, Dotenių k. Kartu žuvo K.Gaivenis, A. Graužinis, B.Bikus, D.Stundžia bei J.Šinkūnas ir šeimininkas su dukrele Aldute.
Leonas Rusakevičius Tėvas, gimęs Padusčio k., Antalieptės vls. Partizanavo Kačiūnų k., Kuktiškių vls. Žuvo Jono Tartilo klojime 1947 04 03 kartu su M.Mališausku ir A. Kaušylu.
SAULIUS JONAS - Viršaitis, g. 1924 m. Pagrandos (Ivainiškių) k., Tauragnų vls. Partizanas. Žuvo 1949 09 21 Lukošiūnų k., Tauragnų vls. kartu su K.Meidumi, B.Berčiumi ir V.Vilūnu.
Jonas Šutinys 
Silva Urbonas 
Jonas Žemaitis Maumedis (1916?-1949).

Jonas Žemaitis Maumedis

1946m. birželio mėn. Vytauto apygardos vado P.Zinkevičiaus iniciatyva vietoje sunaikintos Šarūno rinktinės buvo įkurta nauja - Liūto rinktinė, veikusi Utenos apskrityje. Liūto rinktinės vadu buvo paskirtas V.Pakštas, pavaduotoju-Bronius Kalytis-Liutauras, Siaubas. 1946 08 25 V.Pakštą pakvietus į apygardos štabą, rinktinės vadu buvo paskirtas Vincas Kaulinis-Miškinis.

Mūsų partizanai buvo nugalėti ne tiek kariuomenės jėga, kiek komunistų partijos ir čekistų operatyvininkų suplanuotomis priemonėmis (trėmimais, suvarymu j kolūkius, agentų verbavimu, žiauriais tardymais ir pan.). Vis dėlto tai buvo grėsminga jėga.

Partizanai buvo pagrindinė kliūtis įsigalėti okupaciniam režimui, tad juos ir mėginta sutriuškinti nesiskaitant su priemonėmis.

1944-1945 m. Lietuvos gyventojus okupantai mėgino palaužti kazokiška puolimo taktika, raudonųjų dažnai naudota pilietiniame kare, kai gausiomis jėgomis būdavo nusiaubiama kuo didesnė teritorija, sunaikinami atviri pasipriešinimo židiniai, siekiant įbauginti nužudomas vienas kitas, o kartais ir daugiau nekaltų žmonių ir nuskubama toliau. Po tokių antpuolių likdavo išžudyti ir išgąsdinti žmonės, sudegintos sodybos. Tuo laikotarpiu gausūs NKVD daliniai - per 20 pulkų - nesudarė pastovių įgulų; kelias dienas ar savaites pasiautėję vienoje vietoje, jie būdavo perkeliami į kitą.

Pastoviau buvo įsikūrę keturi 4-osios ŠD pulkai ir pagalbiniai NKVD pulkai - du trys konvojiniai pulkai ir 14-osios NKVD divizijos 211-asis pulkas, turėjęs saugoti geležinkelį ir tiltus. Svarbiausias NKVD kariuomenės viršininkas Lietuvoje 1944-1945 m. buvo SSRS NKVD liaudies komisaro pavaduotojas gen. plk. A. Apolonovas.

Kol frontas kirto Lietuvos teritoriją, t. y. nuo 1944 m. liepos mėn. iki 1945 m. vasario mėn., NKVD dalinių veiklą Lietuvoje koordinavo trečiasis L. Berijos pavaduotojas I. Serovas.

1946 m. gegužės mėn. J. Bartašiūnas savo įsakymais paskiria įgulų viršininkus MGB apskričių skyrių ir valsčių poskyrių viršininkų pavaduotojais kariuomenės reikalams, jų pareigas sudvejindamas (beje, čekistų praktikoje tai buvo dažnas reiškinys).

1947 m. sausio 21 d. įsakymu stribų būriai, buvę pavaldūs LSSR MVD, buvo perduoti MGB žinion, jiems vadovauti sudarytas specialus poskyris. Vietose stribų būriams vadovavo MGB apskričių skyrių viršininkai, valsčiuose – MGB valsčių poskyrių viršininkai. Tiesiogiai vadovauti stribų būriams į apskritis buvo nusiųsti MGB vyr. operatyviniai įgaliotiniai, kurie, 1948 m. sausio mėn. įsteigus stribų būrių štabus, tapo tų štabų viršininkais.

Nuo 1946 m. pradžios karinėms operacijoms prieš partizanus vis dažniau naudotos specialios agentų smogikų grupės. Jos buvo organizuojamos iš besilegalizavusių, suimtų, perverbuotų partizanų. 1946 m. gegužės mėn. buvo suformuota centrin aėgentų smogikų grupė, vadovaujama A. Sokolovo, pavaldi LSSR MVD UBB. 1947 m. vasario mėn. ji tapo LSSR MGB 2-N valdybos padaliniu, jai vadovavo valdybos 2-ojo skyriaus 5-asis poskyris (viršininkas N. Sokolovas, nuo 1947 m. pabaigos - N. Čiurakovas), vėliau _ 2-ojo skyriaus 3-iasis poskyris.

SSRS vidaus reikalų ministro 1949 m. spalio 17 d. įsakymu milicija taip pat buvo perduota MGB žinion. Milicijos valdybas ir skyrius sudarė kriminalinės paieškos, kovos su socialistinio turto grobstymu, operatyvinis bei kontržvalgybos skyriai, mokslinis techninis poskyris ir kitos tarnybos, reglamentavusios visas sovietinio gyvenimo sritis. 1950 m. rugpjūčio mėn. MGB atiteko ir buvęs MVD Operatyvinės paieškos skyrius (Otdel operativnogo rozyska, OOR) bei operatyvinė paieškos užkarda (operativno-rozysknaja zastava, ORZ). Operatyvinės paieškos skyrius ieškojo pabėgusiųjų iš lagerių, Raudonosios armijos ir karo belaisvių stovyklų. Taigi 1950 m. MGB buvo sutelkta visa totalitarinės valstybės teroro vykdymo jėga.

Pasikeitus administraciniam Lietuvos teritorijos padalijimui buvo pakeista ir MVD bei MGB struktūra. Be centrinių aparatų, buvo įsteigtos MVD ir MGB sričių valdybos - UMVD (Upravlenije ministerstva vnutrennich del) ir UMGB (Upravlenije ministerstva gosudarstvennnoj bezopasnosti), o rajonuose - MVD ir MGB rajonų skyriai.

Nutarimas apie Lietuvos SSR MVD ir MGB sujungimą priimtas 1953 m. kovo pabaigoje, o balandžio mėn. buvęs LSSR vidaus reikalų ministras J. Bartašiūnas ir buvęs LSSR valstybės saugumo ministras P. Kondakovas pasirašė priėmimo-perdavimo aktą, kuriuo naujajam LSSR vidaus reikalų ministrui P. Kondakovui buvo perduotas LSSR MVD aparatas.

Tokia struktūra gyvavo iki 1954 m. balandžio 1 d., kai buvo įsteigtas Valstybės saugumo komitetas (KGB).

Antrosios bolševikų okupacijos (1944-1959) metais iki gyventojų surašymo dienos, bolševikai: a) mobilizavo prievarta karui su vokiečiais, b) vykdė terorą prieš tuos, kurie buvo ėję kurias nors pareigas - kolaboravę su vokiečiais karo metu, c) sunaikino kolchozinant žemės ūkį ir d) žuvo partizanų kovose su NKVD kariuomenė, su „stribais" ir buvo išvežti Sibiran į vergų stovyklas iš viso apie 420595 Lietuvos gyventojai.

Lietuvių genocido vykdytojai:

NKVD- MVD Utenos apskr. skyriaus virš. mjr. Dmitrijus Aleksandrovičius Česnokovas 1944 m. liepa -1947 m. kovas.

NKVD Utenos apskr. skyriaus virš. pavaduotojas Jonas Abukauskas 1944 m. liepa-1946 m. gegužė.

MVD Utenos apskr. skyriaus virš. pavaduotojas Vladimiras Petrovičius Artomonovas 1946 m. gegužė-1948 m. gruodis.

NKGB Utenos apskrities skyriaus viršininkas Jonas Povilaitis 1944 m. liepa-1945 m. lapkritis.

NKGB Utenos apskrities skyriaus viršininkas Pavelas Nikolajevičius Strižovas 1945 m. gruodis – 1946 m. rugsėjis.

MGB Utenos apskrities skyriaus viršininkas pulkininkas Dmitrijus Sergejevičius Malychas 1946 m. spalis- 1950 m. liepa.

Vilniaus srities MGB Utenos r. sk. viršininkas majoras Nikolajus Aleksandrovičius Sokolovas 1950 m. liepa-1953 m. balandis (nuo 1949 m. gegužės iki 1950 m. liepos buvo MGB Utenos rajono skyriaus viršininko pavaduotojas).

MGB Utenos rajono skyriaus viršininko pavaduotojas vyresnysis leitenantas Filimonovas 1952 m.

NKVD Utenos apskrities Kuktiškių valsčiaus poskyrio viršininkas jaunesnysis leitenantas Novikovas 1945 m.

 Šaltiniai ir literatūra:

LYA.F.K-1.Ap.3.B.1619.L.189,

LYA.F.K-1.Ap.3.B.1804.L.298
LYA.F.K-1.Ap.3. B. 1616. L. 140-142,214
LYA.F.K-l.Ap3.B.1617.L.l 11
LYA. F. K-l.Ap.3.B.1804. L. 177,178 
Barisa J. Gyvenome vien tik viltimi. K. 1998
Kipras Bielinis.
http://www.partizanai.org/failai/html/laisves-kaina.htm 
http://www.partizanai.org/failai/html/zadejom-laisve-parnesti.htm