KPD Utenos teritorinis padalinys: EEE ir Norvegijos finansiniai mechanizmai 2009-2014 m.

2013 m. spalio 31 d., ketvirtadienis

EEE ir Norvegijos finansiniai mechanizmai 2009-2014 m.

Apie programą

http://www.cpva.lt/lt/veikla/paramos-administravimas/eee-ir-norvegijos-fm/apie-programa.html

Siekdamos prisidėti prie ekonominių ir socialinių skirtumų mažinimo Europos ekonominėje erdvėje (EEE), Norvegijos Karalystė, Islandijos Respublika ir Lichtenšteino Kunigaikštystė sukūrė EEE finansinį mechanizmą ir Norvegijos finansinį mechanizmą. EEE finansinio mechanizmo lėšos skiriamos 15 šalių: 2004 m. į ES įstojusioms Čekijai, Estijai, Kiprui, Latvijai, Lietuvai, Vengrijai, Maltai, Lenkijai, Slovėnijai, Slovakijai, 2007 m. įstojusioms Rumunijai ir Bulgarijai, o taip pat ES šalims Graikijai, Ispanijai bei Portugalijai. Norvegijos finansinio mechanizmo parama skiriama tik šalims, kurios į ES įstojo 2004 m. ir 2007 m.

Finansinių mechanizmų paramos administravimą prižiūri Norvegijos užsienio reikalų ministerijos ir Finansinių mechanizmų komiteto įsteigta Finansinių mechanizmų valdyba (FMO)

Parama Lietuvai teikiama pagal Norvegijos ir Lietuvos Susitarimo memorandumą dėl Norvegijos finansinio mechanizmo bei Lichtenšteino, Islandijos, Norvegijos ir Lietuvos Susitarimo memorandumą dėl EEE finansinio mechanizmo. Pagal EEE finansinį mechanizmą 2009 - 2014 m. Lietuvai bus skiriama 38,4 mln. eurų (arba 35,52 mln. eurų paramos lėšų), pagal Norvegijos finansinį mechanizmą - 45,6 mln. eurų (arba 42,18 mln. eurų paramos lėšų).

2009 - 2014 m. EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų parama skiriama 14-ai programų (12-os iš jų įgyvendinime dalyvauja CPVA). Šiuo metu intensyviai ruošiamasi programų įgyvendinimui.

EEA and Norway Grants

https://www.facebook.com/EEANorwayGrants?ref=ts&fref=ts

You can also follow us on Twitter: www.twitter.com/eeanorwaygrants

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Bibliografija

BENELUX CONVENTION on nature conservation and landscape protection, 1982;
Dvarų paveldo išsaugojimo programa (Žin., 2003, Nr.38-1740);
E. Gudavičius. Lietuvos istorija. Nuo seniausių laikų iki 1569 metų. T.1. – V., Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, Akademinio skautų sąjūdžio Vydūno fondas Čikagoje, 1999;
Europos archeologijos paveldo apsaugos konvencija (Žin., 1999, Nr.100-2895);
Europos architektūros paveldo apsaugos konvencija (Žin., 1999, Nr.100-2896);
Europos kraštovaizdžio konvencija (Žin., 2002, Nr.104-4621);
G.Ashworth, P.Howard. Europos paveldas. Planavimas ir valdymas. - V., 2008;
I. Daujotaitė. Kraštovaizdžio architektūros pagrindai. – V., 1998.
Istoriniai miestai: sena ir šiuolaikiška. – V., Savastis, 2003;
J. Bučas. Etnokultūrinio kraštovaizdžio paveldo problema. – Kultūros paminklai. Nr.11. – V., Savastis, 2004, p.33-43.
J. Bučas. Kraštotvarkos pagrindai. – K., Technologija, 2001.
J. Bučas. Lietuvos kaimo kraštovaizdžio raida ir istorinės vertybės. – V., Mokslas, 1988;
J. Bučas. Lietuvos kraštovaizdžio saugotinų kultūros vertybių sistemos formavimo ir apsaugos metodologiniai pagrindai. – K., Architektūros ir statybos institutas, 1993 ;
J. Bučas. Saugotinų senųjų gyvenviečių tvarkymas. – Kultūros paminklai. Nr.3. – V., Savastis, 1996, p.197-203;
J. E. Tunbridge, G. J. Ashworth. Dissonant Heritage. The Management of the Past as a Resource in Conflict, Chichester: John Wiley and Sons, 1996;
J. Kamičaitytė Virbašienė. Kraštovaizdžio vizualinės kokybės reguliavimas kraštotvarkoje. – K., 2003;
K. Šešelgis. Lietuvos urbanistikos istorijos bruožai. Nuo seniausių laikų iki 1918 m. - Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996;
Kultūrinių draustinių nuostatai (Žin., 2006, Nr.118-4484);
Lietuvos piliakalniai. Atlasas. T.1. - V., Briedis, 2004;
Lietuvos piliakalniai. Atlasas. T.2. - V., Briedis, 2004 ;
Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas (Žin., 2002, Nr.110-4852);
Nacionalinės integralios paveldosaugos strategijos metmenys (Žin., 2004, Nr.175-6516);
Pasaulinio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencija (Žin., 1997, Nr.19-411);
R.Aftanazy. Dzieje rezydencji na dawnych kresach Rzeczypospolitej. T.4. - 1993;
S. Łoza, Ordery i odznaczenia polskie, Lwów 1938.
Stiner, M., Gopher, A. and Barkai, R. 2010. Hearth-side socioeconomics, hunting and paleoecology during the late Lower Paleolithic at Qesem Cave , Israel . Journal of Human Evolution (in press);
T.Baranauskas. Lietuvos valstybės ištakos. – V., 2000;
Vietinės statybos paveldo chartija (Charter of the Built Vernacular Heritage), ICOMOS, 1999;
W. Bigoszewska, Polskie ordery i odznaczenia, Warszawa 1989.
Zohar Lev. The Qesem scrapers: A techno-typological analysis of a Yabrudian assemblage from Qesem Cave, 2010;
Želdynų apsaugos, tvarkymo ir atkūrimo strategija (Žin., 2003, Nr.1-9);
Žydai: istorija, kultūra, paveldas. – Utena, 2004.

KPD Utenos teritorinis padalinys

2013 m. spalio 31 d., ketvirtadienis

EEE ir Norvegijos finansiniai mechanizmai 2009-2014 m.

Apie programą

http://www.cpva.lt/lt/veikla/paramos-administravimas/eee-ir-norvegijos-fm/apie-programa.html

EEA and Norway Grants

https://www.facebook.com/EEANorwayGrants?ref=ts&fref=ts

You can also follow us on Twitter: www.twitter.com/eeanorwaygrants

Komentarų nėra:

Apie mane

Tinklaraščio archyvas

Teisės aktai

Statistika

Nuorodos

Bibliografija