Pagrindinis sukilimo tikslas buvo atkurti Abiejų Tautų Respubliką su 1772 metų sienomis. Lietuvos ir Lenkijos bajorai iš pradžių neskubėjo dalyvauti sukilime. Tuo pasinaudojo vadinamieji raudonieji. 1862 m. vasarą Lietuvoje sudarytas Revoliucinis komitetas skelbė naujo sukilimo idėją. Rudenį šis komitetas pavadintas Lietuvos provincijos komitetu.1863 m. vasario 7 d.
Vilniuje susirinko Lietuvos bajorai ir nutarė įkurti savo sukilėlių valdžią,
kuri gintų jų interesus, o Lietuva taptų pavaldi Lenkijai. Lietuvos provincijos valdymo skyrius iš raudonųjų perėmė vadovavimą sukilimui, ginklų pirkimui ir spaustuvei. Lietuvos provincijos valdymo skyriaus vadovas Jokūbas Geištoras 1863 m. kovo
11 d. (vasario 27) paskelbė dekretą, kuriuo kvietė visus besąlygiškai
paklusti Varšuvoje esančiai Laikinajai nacionalinei vyriausybei, nieko
neužsimindamas apie valstietijai rūpimą agrarinį klausimą. Lietuvos provincijų valdymo skyrių sudarė baltieji
Jokūbas Geištoras, Antanas Jelenskis, Aleksandras Oskierka, ir Pranciškus Dalevskis, K.Kalinauskas,
J.Koziela Poklevskis, Z.Čechovičius.
Valdymo
skyrius paskyrė vaivadas, komisarus ir kitus sukilėlių valdžios organus. Vilniaus civiliniu vaivada buvo paskirtas kunigaikštis Nikalojus Giedraitis, Kauno civiliniu vaivada - L.Gadonas, Kauno gubernijos komisaru - J.Koscialkovskis, Kauno gubernijos kariniu vaivada - Zigmantas Sierakauskas, Vilniaus gubernijos Dysnos apskrities - Henrikas Dmachauskas. Novoaleksandrovsko (Zarasų)
pavieto sukilėlių vadu buvo paskirtas atsargos rotmistras dvarininkas Jonas
Jelskis (Jadlo), kilęs iš Gardino gubernijos.
1863 m. gegužės mėnesį buvo suimti Antanas Jelenskis, Aleksandras Oskierka ir Pranciškus Dalevskis.
Aleksandras Oskierka
1863-06-26 Lietuvos provincijų valdymo skyrių pakeitė koalicinis baltųjų ir raudonųjų Lietuvos provincijų vykdomasis skyrius. Jokūbas Geištoras liko vadovu.
Sukilėlių vadu Lietuvoje ir Baltarusijoje 1863 m. liepos mėn. tapo Vincentas Konstantinas Kalinauskas.
Rusijos okupacinė armija ginkluotą kovą galutinai numalšino 1864 m. rudenį. Lietuvoje įvyko 321 mūšis su okupacine Rusijos kariuomene. 1863 m. liepą-lapkritį vyko mūšiai Vilniaus, Kauno bei Augustavo gubernijose.
Organizuotas sukilimas baigėsi 1864 m.
pradžioje suėmus ir kovo 22 d. įvykdžius mirties bausmę Vincentui Konstantinui Kalinauskui,
tačiau 1864 m.
vasarą dar veikė 20 sukilėlių būrių.
Sukilimo herbas
Sukilimo šūkis - Laivė, lygybė, nepriklausomybė!
Sukilimo šūkis - Laivė, lygybė, nepriklausomybė!
Nikalojaus Giedraičio tėviškė - Molėtų rajono Bijutiškio dvaras
Antano Jelenskio Aknystų dvaras
Abiejų Tautų Respublika
Lietuvos administracinis padalijimas XIX a. viduryje
Abiejų Tautų Respublikos teritorijos administracinis padalijimas 1863 metais
Pastaba: Įvykių datos pateiktos pagal naująjį
(Grigaliaus) kalendorių, o skliausteliuose nurodytos senojo (Julijaus)
kalendoriaus datos.
Antano Jelenskio Aknystų dvaras
Abiejų Tautų Respublikos teritorija 1764 m.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą