Tauragnų miestelio kapinėse, jų priekyje, puikuojasi juodo marmuro paminklas. Jame įrašyta Karolio Gineičio pavardė ir jo gimimo bei mirties data 1818-1909. Savo prosenelio kilmės nežinau, tik lieka mums prosenelio ainiams nuostaba, iš kur vyžuotas, vilkintis baltais trinyčiais lietuvis kaimietis nupirko Tauragnų dvarą, kuris yra netoli miestelio prie Labės ežero ir 12 kilometrų nuo Utenos.
Antanas Gineitis (1860-1936).
Apie tai išliko kelios legendos. Pasakojama, kad jo bernas, ardamas dirvą, iškasęs puodą. Jis pašaukė Gineitį, o tas supratęs, kad tai gali būti lobis, apsimetė sergančiu ir liepė bernui joti į miestelį ieškoti felčerio. Taip Karolis Gineitis radęs tame auksinių, už kuriuos nuvykęs į Krokuvą iš dvarininko Zigmanto Puslovskio, už 21000 auksinių nupirko 600 hektarų žemės. Manau, kad ši Karolio Gineičio pratutėjimo legenda labai abejotina, turbūt, viskas buvo paprasčiau.
Iš surinktų duomenų išaiškėjo, kad Karolis Gineitis tiekė pašarą ir produktus darbininkams, kurie tiesė plentą nuoKauno iki Daugpilio. Be to, jis pirko ir pardavinėjo žemės režius, kuriuos įgijo kaimiečiai, panaikinus baudžiavą. Matyti jis sugebėjo gerai verstis šiuo verslu ir taip užsidirbti nemažai pinigų. Ilgainiui iš paprasto kaimiečio Karolis Gineitis pasidaręs ponu ir į bažnyčią, kuri buvo kitam Labės ežero krante važiuodavo su arkliais.
Karolis Gineitis turėjo du sūnus ir dvi dukteris. Žemė padalino sūnums ir davė pasogas dukterims, kurias jaunas jis ištekino už vyresnių turtingų ūkininkų. Mano senelis Antanas Gineitis (1860-1936) buvo jau mokytas žmogus, dalyvavo 1907 metais Vilniuje Steigiamame seime, buvo Saldutiško rajono viršininku, vėliau kredito draugijos pirmininku. Jau 1907 metais dvare veikė lietuviška mokykla, kurioje vėliau dėstė Antano Gineičio duktė Teklė. Nemažai nuveikė ir kito Karolio sūnaus, Pranciškaus, vaikai.
Jo sūnus Pranas Gineitis (1892-1941) Utenoje įsteigė „Saulės“ mokyklą, kurios iš pradžių buvo direktoriumi, vėliau dėstė gamtos mokslus, 1941 metais su šeima buvo ištremtas, mirė Rešiotų lageryje, o kitas sūnus Juozas Gineitis (1902-1942), Lietuvos kariuomenės karininkas, dalyvavo 1923 metais vaduojant Klaipėdą, buvo įsitraukęs į jaunųjų karininkų judėjimą nuversti prezidentą Antaną Smetoną. Už tai jam teko pabuvoti kalėjime. Okupavus sovietams Lietuvą, Juozas buvo suimtas ir su šeima ištremtas į Sibirą ir 1942 metais mirė lageryje.
Daug nuveikė atkuriant Lietuvos nepriklausomybę vyriausias Antano Gineičio sūnus Kazys, kuris karo metu nuvykęs į Ameriką baigė Čikagos universitete gamtos mokslus, tačiau savo specialybėje nedirbo, bet darbavosi atsikūriančioje Lietuvos valstybėje užsienio ministerijje , buvo vienas pirmųjų Lietuvos konsulu Anglijoje, o vėliau užsienio ministerijos ekonomikos departamento direktoriumi, rūpinosi Lietuvos maisto gaminių eksportu.Taigi, vyžuotas Lietuvos kaimietis, vilkintis baltais trinyčiais išvedė Gineičių giminę, padarė Tauragnų dvarą lietuvybės židiniu, o jo vaikai ir vaikaičiai daug pasitarnavo atkuriant Lietuvos valstybę.
Algirdas Jackevičius
Teklė Žulytė ir Antanas Gineitis. Močiutė mirė 1944 metais Altajuje Bijske.
Kazys Gineitis (1896-1965). Lietuvos diplomatas, 1928-1931 Lietuvos generalinis konsulas Didžiojoje Britanijoje.
Skiltis „Mano protėviai“ – senos nuotraukos iš šeimos albumų ir jas lydinčios istorijos. Su nekantrumu laukiame senų, iki maždaug 1960-ųjų darytų nuotraukų iš Jūsų šeimos albumų su pasakojimais, komentarais.
Bernardinai.lt
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą