Žemės įvertinimo metodika

Nutarimas paskelbtas: Žin., 1999, Nr. 21-597 Aktuali nuo 2008-10-17
Nauja nutarimo redakcija paskelbta: Žin., 2002, Nr. 102-4574
Neoficialus nutarimo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S

1999 m. vasario 24 d. Nr. 205
Vilnius

Nauja nutarimo redakcija (nuo 2002 m. spalio 26 d.):
Nr. 1671, 2002-10-21, Žin., 2002, Nr. 102-4574 (2002-10-25)
DĖL ŽEMĖS ĮVERTINIMO TVARKOS

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (Žin., 2000, Nr. 74-2262), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymu (Žin., 1991, Nr. 24-635; 1997, Nr. 69-1735) ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (Žin., 1997, Nr. 65-1558), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti Žemės įvertinimo metodiką (pridedama).

2. Nustatyti, kad:
2.1. šiuo nutarimu patvirtinta Žemės įvertinimo metodika taikoma:
2.1.1. iki 2008 m. gruodžio 31 d. apskaičiuojant išnuomojamų be aukciono valstybinės žemės sklypų (išskyrus tuos atvejus, kai išnuomojamų be aukciono valstybinės žemės sklypų vertės apskaičiavimą reglamentuoja kiti teisės aktai) ir valstybinės žemės sklypų, suteiktų teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriais naudotis leista žemę administruojančių institucijų sprendimais, tačiau šių žemės sklypų nuomos ar pirkimo–pardavimo sutartys nesudarytos, vertę;
2.1.2. apskaičiuojant parduodamų be aukciono valstybinės namų valdų žemės sklypų, mėgėjiško sodo teritorijoje esančios žemės sklypų, garažų statybos ir eksploatavimo bendrijų garažų, individualių garažų žemės sklypų vertę;
2.1.3. apskaičiuojant žemės sklypų, perduodamų piliečių nuosavybėn neatlygintinai iš laisvos žemės fondo ir grąžinamų natūra pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (toliau vadinama – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą (toliau vadinama – Žemės reformos įstatymas), vertę;
2.1.4. apskaičiuojant valstybės išperkamų turėtos žemės, miško sklypų ir vandens telkinių vertę, kai atlyginant už juos perduodami piliečių nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypai ir vandens telkiniai kitoje vietoje (išskyrus šio nutarimo 4.2.2 ir 4.2.3 punktuose nurodytus atvejus);
2.1.5. apskaičiuojant žemės, miško sklypų, kurių piliečiai nepageidauja susigrąžinti buvusioje vietovėje, vertę (išskyrus šio nutarimo 4.2.4 punkte nurodytus atvejus);
2.1.6. apskaičiuojant privačios žemės sklypų vertę žemės mokesčiui nustatyti;
2.2. pagal šiuo nutarimu patvirtintą Žemės įvertinimo metodiką (toliau vadinama – Žemės įvertinimo metodika) žemės vertę (išskyrus šio nutarimo 2.2.3 punkte nurodytus žemės sklypus) apskaičiuoja apskričių viršininkų administracijų žemės tvarkymo departamentų teritoriniai žemėtvarkos skyriai (toliau vadinama – žemėtvarkos skyriai) pagal žemės sklypų vertės skaičiavimus, kuriuos pateikia:
2.2.1. kaimo teritorijoje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose esančių valstybinės žemės sklypų, suformuotų žemės reformos žemėtvarkos projektuose, rengiamuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ (Žin., 1998, Nr. 33-882; 2005, Nr. 66-2359) nustatyta tvarka, – žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiantys asmenys arba kadastrinius matavimus atliekantys asmenys. Šiems asmenims duomenis apie žemės naudmenų našumo balą pateikia valstybės įmonė Valstybinis žemėtvarkos institutas, o duomenis apie miško žemės ir medynų tūrio vertę – Valstybinė miškotvarkos tarnyba. Kai nėra taksacinės miško charakteristikos, iki 20 hektarų miško sklypus taksuoja miškų urėdijos, daugiau kaip 20 hektarų – valstybės įmonė Valstybinis miškotvarkos institutas;
2.2.2. kitų valstybinės žemės sklypų – kadastrinius matavimus atliekantys asmenys ar žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiantys asmenys. Duomenis apie teritorijos suplanavimą, valstybinės žemės sklypų naudojimo būdą bei pobūdį ir apskaičiuotus pagal Žemės įvertinimo metodikos 4 priedą bazinės žemės sklypo vertės pataisos koeficientus sklypo padėčiai įvertinti kompleksiniu urbanistiniu-ekologiniu požiūriu (ir suvestinį pataisos koeficientą) šiems asmenims teikia savivaldybių administracijų direktoriai;
2.2.3. iki 2008 m. gruodžio 31 d. tuo atveju, kai valstybinės žemės sklypus išnuomoja savivaldybės taryba, – savivaldybės administracijos direktorius;
2.3. tuo atveju, kai miestų gyvenamosiose vietovėse be aukciono parduodami valstybinės namų valdų žemės sklypai, taip pat garažų statybos ir eksploatavimo bendrijų garažų, individualių garažų žemės sklypai, prie apskaičiuotos pagal Žemės įvertinimo metodiką žemės sklypo vertės pridedamas savivaldybės administracijos direktoriaus nustatytas priedas – žemės sklypo vertės padidėjimas dėl inžinerinių statinių (toliau vadinama – vertės priedas dėl inžinerinių statinių). Šiuos duomenis administracijos direktorius pateikia žemėtvarkos skyriui. Nekilnojamojo turto registre parduoto žemės sklypo vertė nurodoma be priedo dėl inžinerinių statinių;
2.4. (neteko galios);
2.5. skundus dėl žemės sklypų vertės, apskaičiuotos pagal šiuo nutarimu patvirtintą Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodiką (toliau vadinama – Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodika) ir Žemės įvertinimo metodiką, nagrinėja apskrities viršininkas. Apskrities viršininko sprendimai dėl žemės sklypų vertės nustatymo gali būti apskųsti teismui įstatymų nustatyta tvarka. Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimai dėl žemės sklypų vertės, apskaičiuotos pagal Žemės įvertinimo metodiką, gali būti apskųsti teismui įstatymų nustatyta tvarka;
2.6. kai parduodamų be aukciono valstybinės žemės sklypų vertė šio nutarimo nustatytais atvejais apskaičiuojama pagal Žemės įvertinimo metodiką arba žemės verčių žemėlapius, parengtus laikantis Žemės verčių žemėlapių sudarymo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 515 (Žin., 2003, Nr. 5-221) (toliau vadinama – žemės verčių žemėlapiai), institucija, įstatymų įgaliota priimti sprendimą parduoti valstybinės žemės sklypą, prieš jį priimdama privalo gauti pareiškėjo rašytinį patvirtinimą, kad asmuo nevykdo ūkinės veiklos; jeigu tokia veikla vykdoma, privalo įvertinti, ar valstybinės žemės sklypo pardavimas tokiomis sąlygomis gali būti susijęs su valstybės pagalba, kaip numatyta Konsoliduotos Europos Bendrijos steigimo sutarties (Žin., 2004, Nr. 2-2) 87 straipsnyje. Kai valstybinės žemės sklypo pardavimas gali būti susijęs su valstybės pagalba, minėta institucija Valstybės pagalbos projektų ekspertizės atlikimo, išvadų ir rekomendacijų teikimo valstybės pagalbos teikėjams, valstybės pagalbos pranešimų ir kitos informacijos, susijusios su valstybės pagalba, pateikimo Europos Komisijai ir kitoms suinteresuotoms institucijoms taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. 1136 (Žin., 2004, Nr. 137-4987), nustatyta tvarka teikia Europos Komisijai pranešimą apie numatomą teikti valstybės pagalbą;
2.7. tais atvejais, kai iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 882 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ ir kai kurių su juo susijusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pakeitimo“ (Žin., 2008, Nr. 107-4087) įsigaliojimo (2008 m. rugsėjo 19 d.) asmuo nustatytąja tvarka sumokėjo valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties projekte arba mokėjimo pranešime nurodytą žemės sklypo kainą, žemės sklypo kaina neperskaičiuojama.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1390, 2004-11-08, Žin., 2004, Nr. 164-5981 (2004-11-11)
Nr. 1088, 2006-10-31, Žin., 2006, Nr. 118-4486 (2006-11-04)
Nr. 882, 2008-09-03, Žin., 2008, Nr. 107-4087 (2008-09-18)
Nr. 998, 2008-10-01, Žin., 2008, Nr. 119-4506 (2008-10-16) (papildyta 2.1.2., 2.3., 2.6., 2.7. punktais)

3. Patvirtinti Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodiką (pridedama).

4. Nustatyti, kad:
4.1. valstybės išperkamos žemės vertė, apskaičiuota pagal taikytą iki šio nutarimo įsigaliojimo tvarką, neperskaičiuojama ir taikoma skaičiuojant atlyginimo dydį piliečiams už valstybės išperkamą žemę, mišką, vandens telkinius visais Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje numatytais atlyginimo būdais;
4.2. Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodika taikoma:
4.2.1. apskaičiuojant valstybės išperkamos turėtos žemės, miško, vandens telkinių vertę, kai atlyginama Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatytais būdais (išskyrus žemės, miško, vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai būdą);
4.2.2. apskaičiuojant miestų teritorijoms priskirtos žemės vertę, kai už ją perduodama piliečių nuosavybėn neatlygintinai žemės ūkio paskirties žemė kaimo vietovėje;
4.2.3. apskaičiuojant naudojamų ir nerekultivuotų karjerų, sąvartynų žemės, statiniais užimtos kitos paskirties žemės ir vandens užlietos žemės vertę, kai už ją perduodama piliečių nuosavybėn neatlygintinai žemė, miškas, vandens telkiniai kitoje vietoje;
4.2.4. apskaičiuojant turėto, bet neišlikusio miško, naudojamų ir nerekultivuotų karjerų, sąvartynų užimtos žemės, vandens užlietos žemės vertę, kai piliečiai nepageidauja šių žemės sklypų susigrąžinti natūra;
4.3. valstybės išperkamos žemės, miško, vandens telkinio vertė apskaičiuojama rengiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 nustatyta tvarka dokumentus, kurių reikia sprendimams dėl piliečių nuosavybės teisių į turėtą nuosavybės teise žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo priimti;
4.4. atlyginimo dydį už valstybės išperkamą žemę kaimo vietovėje apskaičiuoja žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiantys specialistai, miestų teritorijose – žemėtvarkos skyriai.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1390, 2004-11-08, Žin., 2004, Nr. 164-5981 (2004-11-11)
Nr. 882, 2008-09-03, Žin., 2008, Nr. 107-4087 (2008-09-18)

5. Nustatyti, kad:
5.1. aukcione parduodamų arba išnuomojamų naujų kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties valstybinės žemės sklypų, esančių Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono miestų teritorijose, vertė apskaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu (Žin., 1999, Nr. 52-1672) (individualus turto vertinimas); ši vertė, įskaičius žemės sklypo detaliojo plano, žemės sklypo plano su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje parengimo ir aukciono organizavimo išlaidas, laikoma žemės sklypo pradine pardavimo kaina. Šių žemės sklypų pradinis metinis žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas pagal savivaldybių tarybų nustatytą valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ (Žin., 2002, Nr. 112-4993; 2008, Nr. 107-4097), ir žemės sklypų vertę, kuri lygi šių žemės sklypų pradinei pardavimo kainai (išskyrus tuos atvejus, kai išnuomojamų aukcione naujų kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties valstybinės žemės sklypų vertės apskaičiavimą reglamentuoja kiti teisės aktai);
5.2. aukcione parduodamų ar išnuomojamų naujų kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties valstybinės žemės sklypų vertė (išskyrus šio nutarimo 5.1 punkte nurodytus žemės sklypus) apskaičiuojama pagal žemės verčių žemėlapius, parengtus laikantis Žemės verčių žemėlapių sudarymo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 515 (Žin., 2003, Nr. 5-221) (toliau vadinama – žemės verčių žemėlapiai). Šių žemės sklypų pradinę pardavimo kainą sudaro žemės sklypo vertė, apskaičiuota pagal žemės verčių žemėlapius, įskaitant žemės sklypo detaliojo plano, žemės sklypo plano su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje parengimo ir aukciono organizavimo išlaidas. Šių žemės sklypų pradinis metinis žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas pagal savivaldybių tarybų nustatytą valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1798, ir žemės sklypų vertę, kuri lygi šių žemės sklypų pradinei pardavimo kainai (išskyrus tuos atvejus, kai išnuomojamų aukcione naujų kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties valstybinės žemės sklypų vertės apskaičiavimą reglamentuoja kiti teisės aktai);
5.3. aukcione parduodamų ar išnuomojamų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų vertė apskaičiuojama pagal žemės verčių žemėlapius. Pradinę šių žemės sklypų pardavimo kainą sudaro žemės sklypo vertė, apskaičiuota pagal žemės verčių žemėlapius, ir aukciono organizavimo išlaidos. Šių žemės sklypų pradinis metinis žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas pagal savivaldybių tarybų nustatytą valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1798, ir žemės sklypų vertę, kuri lygi šių žemės sklypų pradinei pardavimo kainai (išskyrus tuos atvejus, kai išnuomojamų aukcione valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų vertės apskaičiavimą reglamentuoja kiti teisės aktai);
5.4. aukcione išnuomojamų valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų pradinis metinis žemės sklypo nuomos mokestis apskaičiuojamas pagal savivaldybių tarybų nustatytą valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1798, ir miškų ūkio paskirties žemės sklypo vertę, kurią sudaro vertė, apskaičiuota pagal žemės verčių žemėlapius, miško medynų vidutinė rinkos vertė, apskaičiuota pagal Valstybinės miškotvarkos tarnybos pateiktus duomenis, ir aukciono organizavimo išlaidos;
5.5. parduodamų be aukciono naudojamų asmeninio ūkio žemės sklypų vertė apskaičiuojama pagal žemės verčių žemėlapius. Jeigu parduodamų naudojamų asmeninio ūkio žemės sklypų vertė, apskaičiuota pagal žemės verčių žemėlapius, yra didesnė už šių žemės sklypų vertę, apskaičiuotą pagal Žemės įvertinimo metodiką, minėtų žemės sklypų pardavimo kaina lygi šių žemės sklypų vertei, apskaičiuotai pagal Žemės įvertinimo metodiką.
Kitų parduodamų be aukciono valstybinės žemės sklypų, išskyrus šio nutarimo 2.1.2 punkte nurodytus žemės sklypus, vertė apskaičiuojama vadovaujantis lietuvos respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu atliekant individualų turto vertinimą;
5.6. parduodamų be aukciono valstybinės žemės sklypų, kurių vertė apskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą atliekant individualų turto vertinimą, apskrities viršininkas apskrities viršininko administracijai skirtomis Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis turi užsakyti pakartotinį individualų turto vertinimą, kurį atliktų vertintojas ekspertas, kai:
5.6.1. žemės sklypų, esančių Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos ar Birštono miestų teritorijose, vertė, apskaičiuota atlikus individualų turto vertinimą, yra mažesnė daugiau kaip 10 procentų žemės sklypo vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos žemėtvarkos skyriaus pagal žemės verčių žemėlapius, ir šis skirtumas didesnis nei 5000 litų. Tada žemės sklypas parduodamas už rinkos vertę, apskaičiuotą vertintojo eksperto;
5.6.2. žemės sklypų, esančių kitose, ne 5.6.1 punkte nurodytose, teritorijose, vertė, apskaičiuota atlikus individualų turto vertinimą, yra mažesnė daugiau kaip 10 procentų žemės sklypo vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos žemėtvarkos skyriaus pagal žemės verčių žemėlapius, ir šis skirtumas didesnis nei 3000 litų. Tada žemės sklypas parduodamas už rinkos vertę, apskaičiuotą vertintojo eksperto;
5.7. perduodamų neatlygintinai naudoti, perduodamų patikėjimo teise valstybinės žemės sklypų ir valstybinės žemės sklypų, perduodamų neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn, vertė apskaičiuojama pagal žemės verčių žemėlapius;
5.8. nuo 2009 m. sausio 1 d. be aukciono išnuomojamų valstybinės žemės sklypų (išskyrus tuos atvejus, kai išnuomojamų be aukciono valstybinės žemės sklypų vertės apskaičiavimą reglamentuoja kiti teisės aktai) ir valstybinės žemės sklypų, suteiktų teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriais naudotis leista žemę administruojančių institucijų sprendimais, tačiau šių žemės sklypų nuomos sutartys nesudarytos, vertė apskaičiuojama pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius. Nuo 2009 m. sausio 1 d. išnuomojant be aukciono miškų ūkio paskirties valstybinės žemės sklypus, metinis nuomos mokestis apskaičiuojamas nuo miškų ūkio paskirties žemės sklypo vertės, kurią sudaro vertė, apskaičiuota pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius, ir miško medynų vidutinė rinkos vertė, apskaičiuota pagal Valstybinės miškotvarkos tarnybos pateiktus duomenis;
5.9. žemės sklypo dalies (ploto skirtumo) vertę, kurią žemės sklypo savininkas žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu nr. 385, nustatyta tvarka kompensuoja pinigais valstybei, žemėtvarkos skyrius apskaičiuoja pagal žemės verčių žemėlapius. miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalies (ploto skirtumo) vertę sudaro žemės sklypo vertė, apskaičiuota pagal žemės verčių žemėlapius, ir miško medynų vidutinė rinkos vertė, apskaičiuota pagal valstybinės miškotvarkos tarnybos pateiktus duomenis;
5.10. perduodamų neatlygintinai naudoti valstybinės žemės sklypų vertę, aukcione parduodamų valstybinės žemės sklypų pradinę pardavimo kainą ir aukcione išnuomojamų valstybinės žemės sklypų pradinį metinį žemės nuomos mokestį pagal žemės verčių žemėlapius apskaičiuoja žemėtvarkos skyrius, išskyrus tuos atvejus, kai valstybinės žemės sklypus išnuomoja arba perduoda neatlygintinai naudoti savivaldybės taryba ar įstatymų nustatyti kiti valstybinės žemės patikėtiniai.
Nuo 2009 m. sausio 1 d. be aukciono išnuomojamų valstybinės žemės sklypų vertę, taip pat valstybinės žemės sklypų, suteiktų teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriais naudotis leista žemę administruojančių institucijų sprendimais, tačiau šių žemės sklypų nuomos sutartys nesudarytos, vertę pagal žemės verčių žemėlapius apskaičiuoja žemėtvarkos skyrius, išskyrus tuos atvejus, kai valstybinės žemės sklypus išnuomoja savivaldybės taryba ar įstatymų nustatyti kiti valstybinės žemės patikėtiniai;
5.11. savivaldybės administracijos direktorius teikia žemėtvarkos skyriui duomenis apie žemės sklypo detaliojo plano, žemės sklypo plano su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje parengimo ir savivaldybių vykdomo aukciono organizavimo išlaidas, savivaldybės tarybos nustatytą žemės nuomos mokesčio tarifą;
5.12. savivaldybės administracijos direktorius apskaičiuoja pagal žemės verčių žemėlapius valstybinės žemės sklypų, perduodamų savivaldybių nuosavybėn ir savivaldybėms patikėjimo teise, taip pat patikėjimo teise perduotų savivaldybėms valstybinės žemės sklypų, perduodamų neatlygintinai naudoti ir išnuomojamų aukcione, vertę, o nuo 2009 m. sausio 1 d. – ir be aukciono išnuomojamų valstybinės žemės sklypų, kurių patikėjimo teisė perduota savivaldybei, vertę;
5.13. kai žemės sklypui nustatyti skirtingi žemės naudojimo būdai ir (ar) pobūdžiai, apskaičiuojant žemės sklypo vertę turi būti apskaičiuojama kiekvienos žemės sklypo dalies, kuriai nustatytas skirtingas naudojimo būdas ir (ar) pobūdis, vertė, o viso žemės sklypo vertę sudaro visų žemės sklypo dalių verčių suma;
5.14. kai parduodamų ar išnuomojamų valstybinės žemės sklypų vertei apskaičiuoti taikomas individualus turto vertinimas pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, žemės sklypų individualų vertinimą organizuoja ir vertinimo išlaidas apmoka institucijos, parduodančios ar išnuomojančios šiuos žemės sklypus;
5.15. ginčai dėl žemės sklypų rinkos vertės, apskaičiuotos atlikus individualų vertinimą, sprendžiami Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka, o skundai dėl žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos pagal žemės verčių žemėlapius, nagrinėjami Žemės verčių žemėlapių sudarymo taisyklių nustatyta tvarka. Jeigu žemės sklypas parduotas už vertintojo eksperto apskaičiuotą rinkos vertę, apskrities viršininkas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl žemės sklypo vertinimu padarytos žalos atlyginimo.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1159, 2003-09-11, Žin., 2003, Nr. 88-3993 (2003-09-17)
Nr. 1390, 2004-11-08, Žin., 2004, Nr. 164-5981 (2004-11-11)
Nr. 1278, 2006-12-18, Žin., 2006, Nr. 139-5307 (2006-12-21)
Nr. 882, 2008-09-03, Žin., 2008, Nr. 107-4087 (2008-09-18)
Nr. 998, 2008-10-01, Žin., 2008, Nr. 119-4506 (2008-10-16)

6. (Neteko galios)
Punkto pakeitimai:
Nr. 1390, 2004-11-08, Žin., 2004, Nr. 164-5981 (2004-11-11)


Ministras Pirmininkas Gediminas Vagnorius


Žemės ūkio ministras Edvardas Makelis
__________________


PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2002 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 1671
redakcija)

ŽEMĖS ĮVERTINIMO METODIKA


1. Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės vertė apskaičiuojama taip:
1.1. apskaičiuojamas vidutinis žemės ūkio naudmenų našumo balas:
1.1.1. žemės sklypų kaimo gyvenamojoje vietovėje – pagal vidutinį žemės ūkio naudmenų našumo balą, kuris nustatomas pagal turimą dirvožemio tyrimo medžiagą, o tais atvejais, kai jos nėra, šis balas nustatomas iš naujo ištyrus dirvožemį arba patikslinus dirvožemių planus kartografuojant lauko sąlygomis;
1.1.2. kitų žemės sklypų – pagal orientacinį žemės ūkio naudmenų našumo balą;
1.2. orientacinis žemės ūkio naudmenų našumo balas nustatomas taip:
1.2.1. žemės sklypų, esančių Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir Neringoje, – 40 balų;
1.2.2. žemės sklypų, esančių miestuose – savivaldybių centruose (išskyrus 1.2.1 punkte nurodytus miestus), – vidutinis savivaldybės teritorijos žemės ūkio naudmenų našumo balas;
1.2.3. kituose miestuose esančių žemės sklypų – gretimos kadastrinės vietovės žemės ūkio naudmenų našumo balas;
1.2.4. žemės sklypų, įsiterpusių į miškų urėdijų žemėnaudas, – vidutinis savivaldybės teritorijos žemės ūkio naudmenų našumo balas, sumažintas 30 procentų;
1.2.5. mėgėjiško sodo teritorijoje esančių žemės sklypų – 28 balai;
1.3. nustatoma normatyvinė 1 hektaro žemės ūkio naudmenų vertė pagal jų našumą (šios metodikos 1 priedas);
1.4. nustatoma bazinė žemės sklypo vertė: dauginamas žemės naudmenų plotas iš nustatytos pagal šios metodikos 1 priedą normatyvinės vertės ir iš šių koeficientų:
1.4.1. žemės ūkio naudmenoms, pastatų ir kiemo užimtai žemei, keliams – 1;
1.4.2. kitai žemei ir vandenims (išskyrus ežerus, upes ir žuvininkystės tvenkinius) – 0,1;
1.4.3. žuvininkystės tvenkiniams – 0,4;
1.5. apskaičiuojama žemės sklype esančio miško vertė šios metodikos 2 punkte nustatyta tvarka;
1.6. apskaičiuojama ežerų ir tvenkinių vertė šios metodikos 4 punkte nustatyta tvarka;
1.7. bazinė žemės sklypo vertė dauginama iš šių jos pataisos koeficientų:
1.7.1. koeficiento žemės naudojimo ir ūkinės veiklos apribojimams bei aplinkos taršai įvertinti (šios metodikos 2 priedas). Šis koeficientas nustatomas tik tiems žemės plotams, kuriems taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, arba tiems plotams, kurie įeina į savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu patvirtintą gamybinių objektų taršos poveikio zoną;
1.7.2. koeficiento sklypo nuotoliui nuo miesto, miestelio ir savivaldybės ir apskrities centro įvertinti (šios metodikos 3 priedas);
1.7.3. koeficiento sklypo padėčiai įvertinti kompleksiniu urbanistiniu-ekologiniu požiūriu (šios metodikos 4 priedas) – tik tiems plotams, kurie yra miestų arba šiems miestams priskirtoje teritorijoje. Iš jų mėgėjiško sodo teritorijoje esantiems žemės sklypams šis koeficientas lygus 6;
1.7.4. koeficiento teritorijos socialiniam-gamybiniam potencialui įvertinti (šios metodikos 5 priedas) – tik šios metodikos 5 priede nurodytiems žemės sklypams;
1.8. žemės ūkio paskirties žemės sklypo vertė apskaičiuojama užpildžius nustatytą formą (šios metodikos 6 priedas);
1.9. žemės ūkio paskirties sklypų, kuriuos pagal teritorijų planavimo dokumentus numatyta panaudoti individualiai statybai arba kitai (ne žemės ūkio ir ne miškų ūkio) veiklai (prireikus pakeisti pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį), vertė apskaičiuojama šios metodikos 3 punkte nustatyta tvarka.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1390, 2004-11-08, Žin., 2004, Nr. 164-5981 (2004-11-11)

2. Valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų vertė apskaičiuojama taip:
2.1. iš miškotvarkos ir dirvožemių planų imami duomenys apie miško augaviečių tipus, medyną sudarančių medžių vidutinį skersmenį ir tūrį pagal medžių rūšis;
2.2. apskaičiuojama miško žemės vertė (šios metodikos 7 priedas) ir medynų tūrio vertė (šios metodikos 8 priedas);
2.3. apskaičiuota miško žemės vertė dauginama iš pataisos koeficiento žemės naudojimo ir ūkinės veiklos apribojimams bei aplinkos taršai įvertinti (šios metodikos 2 priedo 5 punktas);
2.4. miškų ūkio paskirties žemės sklypo vertė apskaičiuojama užpildant nustatytą formą (šios metodikos 9 priedas);
2.5. suformuotame miškų žemės sklype įsiterpusių žemės ūkio naudmenų, kurios naudojamos žemės ūkio paskirčiai, vertė apskaičiuojama vadovaujantis šios metodikos 6 priedu ir įrašoma į šios metodikos 9 priedo 5 punktą.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1390, 2004-11-08, Žin., 2004, Nr. 164-5981 (2004-11-11)

3. Valstybinės kitos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties (išskyrus durpynus) žemės sklypo vertė apskaičiuojama taip:
3.1. nustatomas vertinamo sklypo arba greta jo esančio žemės ūkio paskirties sklypo žemės ūkio naudmenų našumo balas šios metodikos 1.1 ir 1.2 punktuose nustatyta tvarka;
3.2. nustatoma normatyvinė 1 hektaro žemės ūkio naudmenų vertė pagal šios metodikos 1 priedą ir bazinė žemės sklypo vertė – bendras sklypo plotas dauginamas iš normatyvinės 1 hektaro žemės ūkio naudmenų vertės;
3.3. bazinė žemės sklypo vertė dauginama iš šių pataisos koeficientų:
3.3.1. šios metodikos 5 priede nurodyto koeficiento teritorijos socialiniam-gamybiniam potencialui įvertinti;
3.3.2. šios metodikos 4 priede nurodyto koeficiento sklypo padėčiai įvertinti kompleksiniu urbanistiniu-ekologiniu požiūriu. Šis koeficientas taikomas tik nustatant miestų teritorijose esančių žemės sklypų vertę;
3.3.3. šios metodikos 2 priede nurodyto koeficiento žemės naudojimo ir ūkinės veiklos apribojimams bei aplinkos taršai įvertinti (aplinkos taršai įvertinti – K=0,7 taikomas nustatant sklypų, esančių gamybinių objektų taršos poveikio zonoje, patvirtintoje savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu, žemės vertę; žemės naudojimo nepatogumui dėl stačių šlaitų įvertinti – kai sklypas ar jo dalis yra 200–300 nuolydžio šlaite, K=0,7, o statesniame kaip 300 šlaite K=0,5);
3.4. pridedamas vertės priedas dėl inžinerinių statinių, kuris apskaičiuojamas užpildžius nustatytą formą (šios metodikos 10 priedas). Šis priedas skaičiuojamas tik žemės sklypams, esantiems miestų teritorijose;
3.5. tais atvejais, kai žemės sklypus užima statiniai ir įrenginiai, naudojami Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 32-852; 2002, Nr. 123-5507) nustatyta tvarka įsteigtai ir įregistruotai turizmo ar rekreacinei veiklai, taip pat grąžinama, suteikiama nuosavybėn neatlygintinai ir parduodama valstybinė žemė rekreacinėse teritorijose arba pagal savivaldybės administracijos direktoriaus teikimą šiose teritorijose apskrities viršininko sprendimu nustatytas žemės sklypo naudojimo būdas – rekreacija, žemės vertė apskaičiuojama taip: suformuoto žemės sklypo vertė (nustatyta, kaip nurodyta šios metodikos 3.1–3.3 punktuose) dauginama iš pataisos koeficiento teritorijos rekreaciniam-ekologiniam vertingumui nustatyti (šios metodikos 11 priedas), jeigu šis koeficientas didesnis už 1;
3.6. žemės sklypų, kuriuos, be pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties (žemės ūkiui, miškų ūkiui ir kt.), šios metodikos 3.5 punkte nurodyta tvarka papildomai nustatyta naudoti turizmo ar rekreacinei veiklai, vertė tikslinama – apskaičiuotoji statinių ir įrenginių užimto sklypo vertė dauginama iš 50 procentų sumažinto pataisos koeficiento teritorijos rekreaciniam-ekologiniam vertingumui nustatyti. Šis sumažintas koeficientas taikomas, jeigu sumažintoji jo reikšmė didesnė už 1;
3.7. kitos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypo vertė apskaičiuojama užpildžius nustatytą formą (šios metodikos 12 priedas).
Punkto pakeitimai:
Nr. 1390, 2004-11-08, Žin., 2004, Nr. 164-5981 (2004-11-11)

4. Ežerų, upių ir tvenkinių vertė apskaičiuojama šios metodikos 13 ir 14 prieduose nustatyta tvarka. Durpynų vertė apskaičiuojama šios metodikos 2.1 ir 2.2 punktuose, taip pat 5 priedo 5 punkte nustatyta tvarka, ir užpildomas 12 priedas.

5. Privačios namų valdos žemės sklypo vertės priedas dėl inžinerinių statinių (Mi) apskaičiuojamas pagal formulę:
Mi=8,67 x T x S x (1 – suma Kinž), kur:
8,67 – koeficientas, rodantis santykį tarp visų tipų inžinerinių statinių vertės, tenkančios 1 hektarui, ir miestų žemės sklypų, nurodytų šios metodikos 1.2.1 punkte, 1 hektaro žemės naudmenų vertės, nustatomos pagal šios metodikos 1 priedą;
T – miestų žemės sklypų, nurodytų šios metodikos 1.2.1, 1.2.2 ir 1.2.3 punktuose, žemės naudmenų vertė, nustatoma pagal šios metodikos 1 priedą. Nurodytų 1.2.1 punkte miestų žemės sklypų vertė T=1500 Lt/ha;
S – įvertinamo sklypo plotas, hektarais;
suma Kinž – inžinerinių statinių koeficientų suma, kuria mažinamas žemės sklypo vertės priedas dėl inžinerinių statinių, nes nėra kai kurių inžinerinių statinių arba neprisijungta (neprisijungiama) prie jų, nustatoma pagal šios metodikos 15 priede nurodytus duomenis.
Kitų pastatų žemės sklypo vertės priedas dėl inžinerinių statinių (Mi) apskaičiuojamas pagal formulę:
Mi=Tinž x S x (1 – suma Kinž) x m, kur:
Tinž – teritorijos vieno hektaro inžinerinių statinių vertė (Tinž=194000 Lt);
S – įvertinamo sklypo plotas, hektarais;
suma Kinž – inžinerinių statinių koeficientų suma, kuria mažinamas šis žemės vertės priedas dėl to, kad nėra kai kurių inžinerinių statinių arba neprisijungta (neprisijungiama) prie jų, nustatoma pagal šios metodikos 15 priede nurodytus duomenis;
m – koeficientas, kuriuo įvertinamas žemės sklypų naudojimo būdas ir pobūdis: komercinės paskirties bei pramonės ir sandėliavimo objektams statyti skirtų sklypų m=1, visiems kitiems objektams statyti skirtų sklypų m=0,3.
Žemės sklypo vertės priedas dėl inžinerinių statinių apskaičiuojamas užpildžius nustatytą formą (šios metodikos 10 priedas).
Punkto pakeitimai:
Nr. 1390, 2004-11-08, Žin., 2004, Nr. 164-5981 (2004-11-11)

6. Valstybinės žemės (be vertės priedo dėl inžinerinių statinių), miško žemės ir vandens telkinių vertė nuo 1995 m. vasario 1 d. indeksuojama indeksu 1,6, o medynų tūrio vertė nuo 2001 m. gegužės 1 d. – indeksu 4,8.
––––––––––––––––


Žemės įvertinimo metodikos
1 priedas
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2002 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 1671
redakcija)

Normatyvinė 1 ha žemės ūkio naudmenų vertė pagal jų našumą

Žemės ūkio naudmenų našumo balas Žemės vertė (Lt/ha) Žemės ūkio naudmenų našumo balas Žemės vertė (Lt/ha)
iki 17 600 47,1 – 49 1800
17,1 – 19 675 49,1 – 51 1875
19,1 – 21 750 51,1 – 53 1950
21,1 – 23 825 53,1 – 55 2025
23,1 – 25 900 55,1 – 57 2100
25,1 – 27 975 57,1 – 59 2175
27,1 – 29 1050 59,1 – 61 2250
29,1 – 31 1125 61,1 – 63 2325
31,1 – 33 1200 63,1 – 65 2400
33,1 – 35 1275 65,1 – 67 2475
35,1 – 37 1350 67,1 – 69 2550
37,1 – 39 1425 69,1 – 71 2625
39,1 – 41 1500 71,1 – 73 2700
41,1 – 43 1575 73,1 – 75 2775
43,1 – 45 1650 75,1 – 77 2850
45,1 – 47 1725 77,1 ir daugiau 2925
––––––––––––––––

Žemės įvertinimo metodikos
2 priedas
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2002 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 1671
redakcija)

Bazinės žemės sklypo vertės pataisos koeficientai žemės naudojimo ir ūkinės veiklos apribojimams bei aplinkos taršai įvertinti

EEil. Nr. Zonos pavadinimas Koeficientas
1. Intensyviausio sukarstėjimo zonose:
II grupės žemėje 0,9
III grupės žemėje 0,7
IV grupės žemėje 0,6
2. Automobilių kelių sanitarinės apsaugos zonoje 0,7
3. Vandenviečių sanitarinės apsaugos zonose 0,5
4. Paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostoje 0,5
5. Gamybinių objektų taršos poveikio zonoje 0,7
––––––––––––––––

Žemės įvertinimo metodikos
3 priedas
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2002 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 1671
redakcija)

Bazinės žemės sklypo vertės pataisos koeficientai sklypo nuotoliui nuo miesto, miestelio ir savivaldybės bei apskrities centro įvertinti

Nuotolis nuo artimiausio miesto ar miestelio centro (km) Koeficientas K1 Nuotolis nuo savivaldybių centrų (km) Koeficientas K2 Nuotolis nuo apskrities centro (km) Koeficientas K3
0 – 2 0,08 0 – 4 0,12 0 – 10 0,08
2,1 – 3 0,06 4,1 – 8 0,1 10,1 – 20 0,06
3,1 – 4 0,04 8,1 – 12 0,08 20,1 – 30 0,04
4,1 – 5 0,02 12,1 – 16 0,06 30,1 – 40 0,02
5,1 – 6 – 16,1 – 20 0,04 40,1 – 50 –
6,1 – 7 – 0,02 20,1 – 24 0,02 50,1 – 60 – 0,02
7,1 – 8 – 0,04 24,1 – 28 – 60,1 – 80 – 0,04
8,1 – 9 – 0,06 28,1 – 32 – 0,02 80,1 – 100 – 0,06
9,1 ir daugiau – 0,08 32,1 – 36 – 0,04 100,1 ir daugiau – 0,08
36,1 – 4040,1 – 4444,1 – 4848,1 ir daugiau – 0,06– 0,08– 0,1– 0,12

Pastabos: 1. Artimiausiu miestu ar miesteliu laikomos gyvenamosios vietovės, atitinkančios šios metodikos 5 priedo 4.1, 4.2 ir 10 punktuose nurodytas sąlygas.
2. Nuotolis nuo miesto, miestelio, savivaldybės bei apskrities centro matuojamas artimiausiu bet kurios reikšmės keliu. Skaičiuojant nuotolį, taikomi šie koeficientai: juodos dangos keliams ir žvyrkeliams – 1; gruntkeliams – 1,5.
3. Bendras pataisos koeficientas (K) nustatomas pagal formulę: K = 1 + K1 + K2 + K3.
Priedo pakeitimai:
Nr. 1390, 2004-11-08, Žin., 2004, Nr. 164-5981 (2004-11-11)

––––––––––––––––



Žemės įvertinimo metodikos
4 priedas
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2002 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 1671
redakcija)

BAZINĖS ŽEMĖS SKLYPO VERTĖS PATAISOS KOEFICIENTAI SKLYPO PADĖČIAI ĮVERTINTI KOMPLEKSINIU URBANISTINIU-EKOLOGINIU POŽIŪRIU

1. Teritorijos funkcinio patogumo koeficientas (Kf) – 0,05–3,68.
2. Teritorijos patrauklumo koeficientas (Kp) – 1–2,33.
3. Teritorijos prestižo koeficientas (Kr) – 1–2.
4. Teritorijos urbanistinės taršos koeficientas (Ke) – 1–1,25.
5. Koeficientas galimiems grėsmės veiksniams įvertinti (Kg) – 1–1,25.
6. Teritorijos nacionalinio vertingumo koeficientas (Kn):
6.1. kultūros paminklų teritorijoms – 15–25;
6.2. nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoms – 5–15;
6.3. kultūros paminklų ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos zonoms – 1,2–5;
6.4. kitoms teritorijoms – 1.

7. Teritorijos patrauklumo ūkiniu-komerciniu požiūriu koeficientas (Kk):
7.1. miesto centras, turgavietės, stotys:
7.1.1. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio – 9;
7.1.2. Marijampolės, Alytaus, Palangos, Druskininkų, Birštono – 6;
7.1.3. kitų savivaldybių centrų – 3;
7.1.4. kitų miestų – 1;
7.2. magistralinės gatvės, gyvenamųjų rajonų centrai – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio – 6;
7.3. teritorija prie magistralinių kelių – iki 2;
7.4. teritorija prie krašto kelių – iki 1;
7.5. mikrorajonų centrai:
7.5.1. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Marijampolės, Alytaus – 4;
7.5.2. kitų savivaldybių centrų – 1;
7.6. kitos gatvės su bendrojo naudojimo transportu:
Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Marijampolės, Alytaus – 2.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1390, 2004-11-08, Žin., 2004, Nr. 164-5981 (2004-11-11)

8. Suvestinis pataisos koeficientas sklypo padėčiai įvertinti kompleksiniu urbanistiniu-ekologiniu požiūriu (Keu) apskaičiuojamas pagal formulę:
Keu=Kf+Kp+Kr+Ke+Kg+Kn+Kk–4.

9. Pataisos koeficientus sklypo padėčiai įvertinti kompleksiniu urbanistiniu-ekologiniu požiūriu savivaldybės administracijos direktorius taiko pagal savivaldybės tarybos patvirtintas miestų teritorijų zonavimo kompleksiniu urbanistiniu-ekologiniu požiūriu schemas.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1390, 2004-11-08, Žin., 2004, Nr. 164-5981 (2004-11-11)

10. Apskaičiuojant žemės sklypo vertės pataisos koeficientus sklypo padėčiai įvertinti kompleksiniu urbanistiniu-ekologiniu požiūriu, teritorijos nacionalinio vertingumo koeficientas (Kn) kultūros paminklų teritorijoms (6.1 punktas) ir nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoms (6.2 punktas) taikomas tais atvejais, kai šiose teritorijose privačios žemės vidutinė rinkos kaina ne mažiau kaip 5 kartus didesnė už kitoje miesto teritorijoje esančių to paties naudojimo pobūdžio žemės sklypų vidutinę rinkos kainą. Kitais atvejais taikomi 6.3 punkte nurodyti koeficientai. Vidutinė rinkos vertė nustatoma pagal žemės verčių žemėlapius.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1390, 2004-11-08, Žin., 2004, Nr. 164-5981 (2004-11-11)

11. Žemės sklypams, naudojamiems arba numatomiems panaudoti komercinei paskirčiai ar pramonės ir sandėliavimo objektams statyti (eksploatuoti), gali būti taikomi maksimalūs teritorijų patrauklumo, prestižo, urbanistinės taršos ir teritorijos patrauklumo ūkiniu-komerciniu požiūriu koeficientų dydžiai atsižvelgiant į šių žemės sklypų paklausą.
Kai pagal Kultūros vertybių apsaugos departamento pateiktą išvadą kultūros paminklai ir kultūros vertybės netinkamai saugomi (neprižiūrimi ir netvarkomi), žemės sklypams taikomi minimalūs koeficientų dydžiai.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1390, 2004-11-08, Žin., 2004, Nr. 164-5981 (2004-11-11)

Priedo pakeitimai:
Nr. 1390, 2004-11-08, Žin., 2004, Nr. 164-5981 (2004-11-11)

––––––––––––––––

Nauja nutarimo 5 priedo redakcija nuo 2004 m. lapkričio 12 d.:
Nr. 1390, 2004-11-08, Žin., 2004, Nr. 164-5981 (2004-11-11)
Žemės įvertinimo metodikos
5 priedas
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2004 m. lapkričio 8 d. nutarimo Nr. 1390
redakcija)


Bazinės žemės sklypo vertės pataisos koeficientai teritorijos socialiniam-gamybiniam potencialui įvertinti

I. Mėgėjiško sodo teritorijoje esantys žemės sklypai kaimo gyvenamojoje vietovėje

1. Sklypai, esantys nuo miesto teritorijos ribos iki 5 km nuotoliu – 4.
2. Sklypai, esantys nuo miesto teritorijos ribos 5–10 km nuotoliu – 3.
3. Kiti sklypai – 2.

II. Kitos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties
žemės sklypai kaimo gyvenamojoje vietovėje

4. Privačių namų valdų žemės sklypai ir sklypai daugiabučių gyvenamųjų namų statybai, taip pat sklypai, užimti statinių, kurie įsigyti privačion nuosavybėn iš žemės ūkio įmonių ir naudojami žemės ūkio veiklai:
4.1. miesteliuose ir kaimuose, kuriuose yra vidurinė mokykla, kultūros įstaiga, maldos namai, sveikatos apsaugos ir prekybos įstaigos ir kuriuose yra gyventojų:
1001 ir daugiau – 10;
501–1000 – 9;
301–500 – 8;
iki 300 – 7;
4.2. miesteliuose ir kaimuose, kuriuose įrengtos komunikacijos (gatvės, vandentiekio tinklai), yra pagrindinė mokykla, parduotuvė, sveikatos apsaugos įstaiga ir kuriuose gyventojų:
301 ir daugiau – 6;
101–300 – 5;
iki 100 – 4;
4.3. miesteliuose ir kaimuose, kuriuose yra parduotuvė, pradinė mokykla, autobusų (geležinkelio) stotelė ir kuriuose gyventojų:
101 ir daugiau – 3;
51–100 – 2,5;
iki 50 – 2;
4.4. kituose kaimuose ir vienkiemiuose – 1,2.
5. Kiti žemės sklypai, skirti naudoti ne žemės ūkio veiklai:
5.1. žemės ūkio naudmenos, kelių, pastatų, kitų statinių, kiemų užimta žemė – 10;
5.2. miško žemė (skaičiuojant nuo miško žemės vertės) ir buvusios žemės ūkio naudmenos, pavirtusios nenaudojama žeme; – 5;
5.3. kita žemė (krūmynai, pelkės, nerekultivuoti karjerai, durpynai, kitos ne žemės ūkio naudmenos) – 0,5;
5.4. vandens telkiniai (išskyrus ežerus ir žuvininkystės tvenkinius) – 0,5;
5.5. ežerai ir žuvininkystės tvenkiniai – 1.

III. Kitos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypai miesto teritorijoje

6. Vilniuje – 25.
7. Kaune, Palangoje – 20.
8. Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje ir Marijampolėje – 17.
9. Kitų savivaldybių centruose, kuriuose gyventojų:
30001 ir daugiau – 16;
iki 30000 – 15.
10. Miestuose, kuriuose gyventojų:
30000 ir daugiau – 15;
10001–30000 – 13;
iki 10000 – 12.

IV. ŽEMĖS SKLYPAMS KAIMO GYVENAMOSIOSE VIETOVĖSE
(PRIE 4 IR 5 PUNKTUOSE NURODYTŲ KOEFICIENTŲ) PAPILDOMAI PRIDEDAMAS KOEFICIENTAS

11. Nuo Vilniaus miesto teritorijos ribos (artimiausiu bet kurios reikšmės keliu) 15 km nuotoliu – 2,5.
12. Nuo Kauno, Palangos miestų teritorijų ribų (artimiausiu bet kurios reikšmės keliu) 13 km nuotoliu – 2,5.
13. Nuo Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės miestų teritorijų ribų (artimiausiu bet kurios reikšmės keliu) 10 km nuotoliu – 2.
14. Nuo miestų, turinčių daugiau kaip 30000 gyventojų teritorijų ribų, ir visų savivaldybių centrų administracinių ribų (artimiausiu bet kurios reikšmės keliu) 7 km nuotoliu – 1,5.
15. Nuo miestų, turinčių 10001–30000 gyventojų, teritorijų ribų (artimiausiu bet kurios reikšmės keliu) 5 km nuotoliu – 1,2.
16. Nuo miestų, turinčių 3001–10000 gyventojų, teritorijų ribų (artimiausiu bet kurios reikšmės keliu) 3 km nuotoliu – 1,1.

––––––––––––––––


Žemės įvertinimo metodikos
6 priedas
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2002 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 1671
redakcija)

ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS SKLYPO VERTĖS APSKAIČIAVIMAS

1. Esamasis (būsimasis) žemės sklypo savininkas arba naudotojas ________________ _________________________________________________________________________________.
(fizinio asmens vardas ir pavardė, juridinio asmens pavadinimas)
2. Žemės sklypo adresas ______________________________________________________________
(apskritis, savivaldybė, seniūnija, kaimas, miestelis, miestas)
_________________________________________________________________________________.
3. Žemės sklypo plotas (be miško, ežerų ir tvenkinių) _______ ha, iš jo žemės ūkio naudmenos, kelių, pastatų užimta žemė _______ ha, kita žemė ir vandenys _______ ha.
4. Žemės ūkio naudmenų našumo balas ___________________________________________.
5. Normatyvinė 1 ha žemės ūkio naudmenų vertė _________________________________ Lt.
6. Bazinė žemės sklypo vertė _________________________________________________ Lt.
7. Pataisos koeficientai:
7.1. žemės sklypo nuotoliui nuo miesto, miestelio, savivaldybės bei apskrities centro įvertinti _________________________________________________________________________________;
7.2. žemės sklypo padėčiai įvertinti kompleksiniu urbanistiniu-ekologiniu požiūriu ________;
7.3 teritorijos socialiniam-gamybiniam potencialui įvertinti (tik mėgėjiško sodo teritorijoje esantiems žemės sklypams) _________.
8. Bazinės žemės sklypo vertės mažinimas dėl žemės naudojimo ir ūkinės veiklos apribojimų bei aplinkos taršos __________________________________________________________________.
(apribojimų pobūdis, plotas – ha, suma – Lt)
9. Apskaičiuota žemės ūkio paskirties žemės vertė ________________________________ Lt.
10. Žemės sklype įsiterpusio miško (___ ha) vertė ____ Lt, iš jo miško žemės vertė ______ Lt, medynų tūrio vertė _____ Lt.
11. Žemės sklype įsiterpusių ežerų ir tvenkinių (____________ ha) vertė ______________ Lt.
12. Viso žemės sklypo (_______ ha) vertė ______ Lt.
13. Pataisos koeficientas teritorijos rekreaciniam-ekologiniam vertingumui nustatyti _________________________________________________________________________________.
14. Rekreacijai naudojamų statinių ir įrenginių užimto sklypo (______ha) vertės priedas dėl taikomo koeficiento teritorijos rekreaciniam-ekologiniam vertingumui nustatyti ____ Lt.
15. Patikslinta viso žemės sklypo vertė _____ Lt.



Žemės sklypo vertę apskaičiavusio darbuotojo pareigos (Parašas) (Vardas ir pavardė)

_____ m. _____________ ____ d._________________

Priedo pakeitimai:
Nr. 1390, 2004-11-08, Žin., 2004, Nr. 164-5981 (2004-11-11)

––––––––––––––––

Žemės įvertinimo metodikos
7 priedas
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2002 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 1671
redakcija)

Miško žemės vertė

(litais už hektarą)
Augaviečių tipai* Vertė
Pa 63
Pna, Pb 125
Ua, Pc 188
Ša, Pnb, Nae 219
Ub, Pd 250
Na, La, Uc, Pnc 281
Ud 313
Šb, Pnd 344
Uf, Šc 375
Šd, Nb, Lb 406
Lc 438
Nc, Ld 469
Nd, Lf 500
Nf 531

__________________
*Nurodomi dirvožemio drėgnumo ir derlingumo indeksai.

Dirvožemio drėgnumo indeksai Dirvožemio derlingumo indeksai
Š – ryškiai išreikšti (15 – 45o) šlaitų;N – normalaus atmosferinio drėkinimo;L – laikinai perteklinio drėkinimo;U – stipriai užmirkę glėjiniai ir durpiniai;Pn – pelkiniai (durpiniai) nusausinti;P – pelkiniai (durpiniai) nenusausinti. a – labai nederlingi;b – nederlingi;c – derlingi;d – labai derlingi;e – eroduoti (nuardyti);f – labai derlingi su uosiais.

––––––––––––––––


Žemės įvertinimo metodikos
8 priedas
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2002 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 1671
redakcija)

MEDYNŲ TŪRIO VERTĖ

(litais už kub. metrą)
Vidutinis medynų skersmuo (cm) Medžių rūšys
pušys, maumedžiai eglės ąžuolai, uosiai beržai, juodalksniai drebulės balt-alksniai
4 1,9 1,6 2,3 0,9 0,6 0,5
8 3,8 3,4 4,5 1,8 1,2 0,9
12 5,7 5,1 6,8 2,6 1,8 1,2
16 7,3 6,6 9 3,6 2,1 1,3
20 8,4 7,5 10,3 4,5 2,3 1,5
24 9,5 8,2 11,8 5,1 2,4 1,6
28 10,3 8,7 13,1 5,7 2,6 –
32 11 9,2 13,8 6 2,7 –
36 11,5 9,6 14,3 – 2,8 –
40 11,8 9,7 14,5 – – –
44 – – 14,6 – – –
48 – – 14,7 – – –

Pastabos: 1. Iki 4 cm skersmens medynai nevertinami.
2. Kitų, nenurodytų šiame priede, rūšių medžiams taikomas beržų ir juodalksnių įkainis.
––––––––––––––––

Žemės įvertinimo metodikos
9 priedas
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2002 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 1671
redakcija)

MIŠKŲ ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS SKLYPO VERTĖS APSKAIČIAVIMAS

1. Esamasis (būsimasis) žemės sklypo savininkas arba naudotojas ______________ _________________________________________________________________________________.
(fizinio asmens vardas ir pavardė, juridinio asmens pavadinimas)
2. Žemės sklypo adresas _______________________________________________________
(apskritis, savivaldybė, seniūnija, kaimas, miestelis, miestas, girininkija,
___________________________________________________________________________.
miško kvartalas)
3. Miško žemės ir medynų tūrio vertė

Rodikliai Miško sklypai ir jų charakteristikos Miško plotas, iš viso Ne miško sklypai Bendras plotas
pelkės, vandenys ir kita žemė (K=0,1) kelių, pastatų užimta žemė (K=1)
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14
Plotas, ha
Miško žemės vertė, Lt
1 ha miško (medynų tūrio) vertė, Lt x x x x x x x x x
Medynų tūrio vertė (viso ploto), Lt x x
Apskaičiuotoji miško žemės ir medynų tūrio vertė, Lt
Bendra 1 ha vertė, Lt x x x x x x x

4. Miško žemės vertės mažinimas dėl žemės naudojimo ir ūkinės veiklos apribojimų bei aplinkos taršos _________________________________________________.
(apribojimų pobūdis, plotas – ha, suma – Lt)
5. Sklype įsiterpusių žemės ūkio naudmenų, kurios naudojamos žemės ūkio paskirčiai (____ ha), vertė ______ Lt.
6. Žemės sklype įsiterpusių ežerų ir tvenkinių (______ ha) vertė ________ Lt.
7. Viso žemės sklypo (______ ha) vertė ________ Lt, iš jos žemės vertė _______ Lt.
8. Pataisos koeficientas teritorijos rekreaciniam-ekologiniam vertingumui nustatyti __________.
9. Patikslinta viso žemės sklypo vertė ______ Lt, iš jos žemės vertė ________ Lt.


Žemės sklypo vertę apskaičiavusio
darbuotojo pareigos (Parašas) (Vardas ir pavardė)
_____ m. _____________ ____ d.


Priedo pakeitimai:
Nr. 1390, 2004-11-08, Žin., 2004, Nr. 164-5981 (2004-11-11)

––––––––––––––––

Nauja nutarimo 10 priedo redakcija nuo 2004 m. lapkričio 12 d.:
Nr. 1390, 2004-11-08, Žin., 2004, Nr. 164-5981 (2004-11-11)

Žemės įvertinimo metodikos
10 priedas
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2004 m. lapkričio 8 d. nutarimo Nr. 1390
redakcija)

ŽEMĖS VERTĖS PRIEDO DĖL INŽINERINIŲ STATINIŲ APSKAIČIAVIMAS

1. Esamasis (būsimasis) žemės sklypo savininkas ____________________________ _________________________________________________________________________________.
(fizinio asmens vardas ir pavardė, juridinio asmens pavadinimas)
2. Žemės sklypo adresas ______________________________________________________________
(apskritis, savivaldybė, seniūnija, kaimas, miestelis, miestas)
___________________________________________________________________________.
3. Žemės sklypo plotas __________ ha, iš jų ____________ ha yra įrengtų inžinerinių statinių zonoje (S= _______ ha).
4. Bazinės žemės sklypo vertės priedas dėl inžinerinių statinių privačios namų valdos žemės sklypui, kai teritorijoje yra visų tipų inžineriniai statiniai (8,67 × 1500 × S), – _____ Lt.
5. Bazinės žemės sklypo vertės priedas dėl inžinerinių statinių kitų pastatų žemės sklypui, kai teritorijoje yra visų tipų inžineriniai statiniai (194000 × S × m), – _______ Lt.
6. Žemės sklypo vertės priedą dėl inžinerinių statinių mažinantys koeficientai (Kinž):

Kvartalinių inžinerinių statinių pavadinimas Kvartaliniai inžineriniai statiniai teritorijoje neįrengti Kvartaliniai inžineriniai statiniai teritorijoje įrengti
VANDENTIEKIO TINKLAI
Nuotekų tinklai
Šilumos tinklai
Dujų tinklai
Ryšių tinklai
Elektros tinklai

7. Žemės sklypo vertės priedą dėl inžinerinių statinių mažinančių koeficientų suma Kinž _____.
Apskaičiuotas žemės sklypo vertės priedas dėl inžinerinių statinių __________ Lt.


Žemės sklypo vertės priedą dėl inžinerinių statinių
apskaičiavusio darbuotojo pareigos (Parašas) (Vardas ir pavardė)
_____ m. _____________ ____ d.
_________________

Žemės įvertinimo metodikos
11 priedas
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2002 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 1671
redakcija)

BAZINĖS ŽEMĖS SKLYPO VERTĖS PATAISOS KOEFICIENTAI TERITORIJOS REKREACINIAM-EKOLOGINIAM VERTINGUMUI NUSTATYTI


1. Koeficientas žemės sklypo išsidėstymui įvertinti (Ki):
1.1. pajūrio zona (nuo Latvijos sienos iki Melnragės):
0,1 km nuotoliu nuo jūros – 20
0,11 – 0,5 km – 10;
0,51 – 1 km – 6;
1,01 – 1,5 km – 4;
1,51 – 2 km – 3,5;
2,01 – 2,5 km – 3;
2,51 – 3 km – 2,5;
3,01 – 3,5 km – 2;
3,51 – 4 km – 1,5;
1.2. Kuršių nerija:
1.2.1. teritorijos prie jūros – pagal šio priedo 1.1 punktą;
1.2.2. teritorijos prie marių:
0,1 km nuotoliu nuo marių – 15
0,11 – 0,5 km – 8;
0,51 – 1 km – 4;
1,01 – 1,5 km – 3;
1,51 – 2 km – 2,5;
2,01 – 2,5 km – 2;
daugiau kaip 2,51 km – 1,5
1.3. pamario zona:
0,1 km nuotoliu nuo marių –10
0,11 – 0,5 km – 6;
0,51 – 1 km – 5;
1,01 – 1,5 km – 3;
1,51 – 2 km – 1,5;
1.4. zona prie ežerų, didesnių kaip 20,1 ha:
0,1 km nuotoliu nuo ežero – 7
0,11 – 0,5 km – 5;
0,51 – 1 km – 3;
1,01 – 1,5 km – 1,5;
1.5. zona prie ežerų, kurių plotas 5,1 – 20 ha:
0,1 km nuotoliu nuo ežero – 5;
0,11 – 0,5 km – 3;
0,51 – 1 km – 1,5;
1.6. zona prie ežerų iki 5 ha ploto, Nemuno, Neries, Nevėžio (žemiau Babtų), Šventosios (žemiau Antalieptės marių) ir Minijos (žemiau Gargždų) upių:
0,1 km nuotoliu nuo ežero ar upės – 3;
0,1 – 0,5 km – 1,5;
1.7. zona prie kitų didesnių upių (kurių baseino plotas viršija 500 kv. km) ir magistralinių kelių:
0,1 km nuotoliu nuo upės arba kelio – 2;
0,1 – 0,25 km – 1,5;
1.8. zona prie krašto kelių 0,1 km nuotoliu nuo kelio – 1,5.
2. Koeficientas, rodantis žemės tinkamumą miškui auginti (Ka). Augaviečių tipai (indeksų reikšmė pateikta šios metodikos 7 priede) ir koeficientai:
Nc, Nd, Nf – 1,5; Lc, Ld, Lf – 1,37; Nb, Ud, Uf, Pd, Pnd, Šc, Šd – 1; Lb, Uc – 0,87; Na, Pc, Pnb Šb – 0,75; Ub, La – 0,63; Nae, Pb, Pna – 0,5; Ša, Ua – 0,37; Pa – 0,13.
3. Koeficientas, rodantis žemės sklype vyraujančią medžių rūšį (Km): pušų, maumedžių – 1,1; drebulių – 1; ąžuolų – 1,3; juodalksnių – 0,9; liepų, klevų – 1,2; uosių – 1; beržų – 0,9; eglių – 0,7; baltalksnių – 0,6; medžių nėra – 0,5.
4. Koeficientas, rodantis žemės sklypo arba šalia jo esančių želdinių vertingumą (Kž):
4.1. kai žemės sklypai yra valstybiniuose (nacionaliniuose ir regioniniuose) parkuose (išskyrus ūkines zonas), draustiniuose, rezervatuose, miško parkuose – 1,2–2 (nustatoma priklausomai nuo objekto reikšmingumo pagal Aplinkos ministerijos patvirtintas rekomendacijas);
4.2. kai žemės sklypuose arba šalia jų yra apsauginių želdinių, – 1,2.
5. Koeficientai, rodantys oro grynumą (Ko):
5.1. kai oro tarša mažesnė kaip 0,5 normos, – 1;
5.2. kai oro tarša nuo 0,5 normos iki normos, – 0,9;
5.3. kai oro tarša viršija normą, – 0,8.
6. Pataisos koeficientas teritorijos rekreaciniam-ekologiniam vertingumui nustatyti (Kre) apskaičiuojamas pagal formulę:
Kre = Ki × Ka × Km × Kž × Ko × Kt, kur:
koeficientas, rodantis žemės vertės (tarifo) pokyčius (Kt), apskaičiuojamas pagal formulę:
1500
Kt= –––––, kur:
Tf
Tf – žemės vertė (Lt/ha), taikoma žemės ūkio naudmenoms pagal jų našumą, nurodytą šios metodikos 1 priede; miško sklypams taikoma bendra miško žemės ir medynų tūrio vertė, nurodyta šios metodikos 7 ir 8 prieduose.
Pastaba. Nustatant koeficientą žemės sklypo išsidėstymui įvertinti (Ki) Kuršių nerijoje, teritorijose, kurios patenka į pajūrio zoną ir teritoriją prie marių, taip pat teritorijose tarp skirtingo dydžio ežerų, kur matuojant nuotolius nuo jų iki objekto nustatomi skirtingi pataisos koeficientai, taikomas didesnis koeficientas.
–––––––––––––––

Žemės įvertinimo metodikos
12 priedas
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2002 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 1671
redakcija)
KITOS PAGRINDINĖS TIKSLINĖS ŽEMĖS NAUDOJIMO PASKIRTIES ŽEMĖS SKLYPO VERTĖS APSKAIČIAVIMAS

1. Esamasis (būsimasis) žemės sklypo savininkas arba naudotojas ______________ _________________________________________________________________________________.
(fizinio asmens vardas ir pavardė, juridinio asmens pavadinimas)
2. Žemės sklypo adresas _______________________________________________________
(apskritis, savivaldybė, seniūnija, kaimas, miestelis, miestas)
___________________________________________________________________________.
3. Žemės sklypo plotas (be miškų, ežerų ir žuvininkystės tvenkinių) _____ ha, iš jo žemės ūkio naudmenos, kelių, pastatų, kitų statinių ir kiemų užimta žemė ____ ha; krūmynai, pelkės ir kita žemė ______ ha; vandens telkiniai (išskyrus ežerus ir žuvininkystės tvenkinius) _____ ha, iš jų rekreacijai naudojamų statinių ir įrenginių užimtas plotas _____ ha.
4. Žemės sklypo nuotolis nuo artimiausio miesto, miestelio __________________________
(pavadinimas)
___________ km.
5. Žemės ūkio naudmenų našumo balas ______.
6. Normatyvinė 1 ha žemės ūkio naudmenų vertė ________ Lt.
7. Bazinė žemės sklypo vertė _________ Lt.
8. Pataisos koeficientai teritorijos socialiniam-gamybiniam potencialui įvertinti:
8.1. viso žemės sklypo:
plotas __________ ha – koeficientas _____________________;
plotas __________ ha – koeficientas _____________________;
plotas __________ ha – koeficientas _____________________;
8.2. iš jo rekreacijai naudojamų statinių ir įrenginių užimtos žemės:
plotas __________ ha – koeficientas _____________________;
plotas __________ ha – koeficientas _____________________;
plotas __________ ha – koeficientas _____________________;
8.3. papildomas koeficientas priemiestiniams žemės sklypams ___________;
8.4. viso žemės sklypo _______ ha, iš jo rekreacijai naudojamų statinių ir įrenginių užimtos žemės ________ ha.
9. Pataisos koeficientas žemės sklypo padėčiai įvertinti kompleksiniu urbanistiniu-ekologiniu požiūriu _________.
10. Pataisos koeficientas žemės naudojimo ir ūkinės veiklos apribojimams bei aplinkos taršai įvertinti ___________________________________________________________________________
___________________________________________________________________________;
(objekto pavadinimas)
taršos poveikio zonoje (_________________ ha) __________________.
11. Apskaičiuota žemės sklypo vertė ______ Lt, iš jo rekreacijai naudojamų statinių ir įrenginių užimtos žemės ______ Lt.
12. Žemės sklype įsiterpusio miško (_____ ha) žemės vertė _____ Lt ir medynų tūrio vertė ________ Lt.
13. Žemės sklype įsiterpusių ežerų ir tvenkinių (________ ha) vertė _______ Lt.
14. Žemės sklypo (_____ ha) vertė ______ Lt.
15. Pataisos koeficientas teritorijos rekreaciniam-ekologiniam vertingumui nustatyti _________________________________________________________________________________.
16. Žemės vertės priedas dėl inžinerinių statinių ______ Lt.
17. Patikslinta žemės sklypo vertė be priedo dėl inžinerinių statinių _______ Lt.
Pastaba. Apskaičiuojant valstybės išnuomojamų naudojamų žemės sklypų vertę, priedas dėl inžinerinių statinių neskaičiuojamas.


Žemės sklypo vertę apskaičiavusio
darbuotojo pareigos (Parašas) (Vardas ir pavardė)
_____ m. _____________ ____ d.


Priedo pakeitimai:
Nr. 1390, 2004-11-08, Žin., 2004, Nr. 164-5981 (2004-11-11)
_________________

Žemės įvertinimo metodikos
13 priedas
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2002 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 1671
redakcija)

VANDENS TELKINIO VERTĖS APSKAIČIAVIMAS

1. Esamasis (būsimasis) vandens telkinio savininkas arba naudotojas ______________
___________________________________________________________________________.
(fizinio asmens vardas ir pavardė, juridinio asmens pavadinimas)
2. Vandens telkinio vieta _________________________________________________
(apskritis, savivaldybė, seniūnija, kaimas, miestelis, miestas)
___________________________________________________________________________.
3. Vandens telkinio:
3.1. pavadinimas ______________________________________________________;
3.2. plotas F = ________________ ha;
3.3 nuotolis nuo artimiausio miesto ar miestelio ________________________ km.
(pavadinimas)
4. Kitos vandens telkinio charakteristikos (žuvų produktyvumas, paplūdimiai, pakrančių miškingumas, taršos šaltiniai, hidrotechnikos statiniai, saugomos teritorijos) _________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________.
5. Normatyvinis bazinis vandens telkinio vertės tarifas Nt = 650 Lt/ha.
6. Normatyvinio bazinio vandens telkinio vertės tarifo pataisos koeficientai:
6.1. Kž – žuvų produktyvumo _____________________________________________;
6.2. Krp – rekreacinio potencialo paplūdimiams įvertinti ________________________;
6.3. Kra – rekreacinio potencialo augalijai įvertinti ____________________________;
6.4. Km – nuotolio nuo miestų, miestelių ____________________________________;
6.5. Kf – vandens telkinio ploto ___________________________________________;
6.6. Kt – potencialių taršos šaltinių _________________________________________;
6.7. Kg – riboto naudojimo galimybių ______________________________________;
6.8. Kh – hidrotechnikos statinių __________________________________________.
7. Normatyvinis vandens telkinio vertės tarifas:
Ntp = Nt [(Kž+ Krp + Kra + Km + Kf + Kt + Kg + Kh) – Ks+1].
8. Vandens telkinio vertė F × Ntp = _______ Lt.
Vandens telkinio vertę apskaičiavusio
darbuotojo pareigos (Parašas) (Vardas ir pavardė)
_____ m. _____________ ____ d.
Priedo pakeitimai:
Nr. 1390, 2004-11-08, Žin., 2004, Nr. 164-5981 (2004-11-11)
_________________

Žemės įvertinimo metodikos
14 priedas
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2002 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 1671
redakcija)

VANDENS TELKINIO VERTĖS APSKAIČIAVIMO TVARKA

1. Vandens telkinio vertė (Nn) nustatoma pagal formulę:
Nn = F×Ntp, kur:
F – vandens telkinio plotas, ha;
Ntp – vandens telkinio normatyvinis 1 ha ploto tarifas, kuris apskaičiuojamas pagal formulę:
Ntp = Nt · SKp, kur:
Nt – normatyvinis bazinis vandens telkinio 1 ha tarifas – 650 Lt/ha;
SKp – vandens telkinio normatyvinio bazinio tarifo bendrasis pataisos koeficientas, kuriuo įvertinami pagrindiniai vandens telkinio vertingumą lemiantys rodikliai.
SKp = (Kž + Krp + Kra + Km + Kf + Kt + Kg + Kh ) – Ks +1, kur:
Kž + ...... Kh – normatyvinio bazinio tarifo pataisos koeficientų suma;
Ks – sudedamų pataisos koeficientų skaičius;
1.1. normatyvinio bazinio tarifo pataisos koeficientai (Kp) apskaičiuojami taip:
1.1.1. apskaičiuojamas Kž – žuvų produktyvumo koeficientas.
Ežerų ir tvenkinių Kž apskaičiuojamas pagal formulę:
, kur:
Pv – ežero arba tvenkinio vidutinis daugiametis žuvų produktyvumas, kg/ha;
Pbaz – Lietuvos ežerų ir tvenkinių vidutinis žuvų produktyvumas.
Kai trūksta statistikos duomenų apie vertinamo vandens telkinio žuvų produktyvumą, Pv apskaičiuojamas pagal formulę:
Pv = Pbaz .
Duomenis apie ežerų ir tvenkinių žuvų produktyvumo rodiklius teikia Aplinkos ministerija.
Upių žuvų produktyvumo koeficientas Kž nustatomas pagal šio priedo 1 lentelės duomenis.
1 lentelė
Upės baseino plotas, kv. Km Koeficiento Kž dydis
mažiau kaip 100 0,5
nuo 100 iki 500 0,7
daugiau kaip 500 1
Asmens pageidavimu upių žuvų produktyvumas gali būti nustatomas ta pačia tvarka kaip ežerų ir tvenkinių žuvų produktyvumas;
1.1.2. rekreacinio potencialo koeficientas paplūdimiams įvertinti (Krp). Jeigu prie vandens telkinio yra natūralių arba dirbtinių paplūdimių, Krp= 1,2; kitu atveju Krp = 1;
1.1.3. rekreacinio potencialo koeficientas augalijai įvertinti (Kra). Jeigu daugiau kaip 50 procentų vandens telkinio arba jo ruožo kranto linijos (perimetro) apaugę miškais,
Kra = 1,2; kitais atvejais Kra = 1.
Duomenis, kurių reikia Krp ir Kra apskaičiuoti, teikia žemėtvarkos skyriai;
1.1.4. koeficientas nuotoliui nuo artimiausio miesto, miestelio įvertinti (Km). Jis nustatomas pagal šio priedo 2 lentelės duomenis.
2 lentelė
Nuotolis nuo artimiausio miesto, miestelio, km Koeficiento Km dydis
Miestams miesteliams
mažiau kaip 2 1,3 1,2
nuo 2 iki 5 1,2 1,1
daugiau kaip 5 iki 10 1,1 1
daugiau kaip 10 1 1

Nuotolis matuojamas 1:10000 mastelio planuose nuo miesto, miestelio ribos artimiausiu bet kurios reikšmės keliu iki vandens telkinio artimiausio taško;
1.1.5. ežero arba tvenkinio ploto koeficientas (Kf). Jis nustatomas pagal šio priedo 3 lentelės duomenis.
3 lentelė
Ežero, tvenkinio plotas, ha Koeficiento Kf dydis
mažiau kaip 5 1
nuo 5 iki 20 1,2
daugiau kaip 20 1,4

1.1.6. potencialių taršos šaltinių koeficientas (Kt). Jeigu į vandens telkinį leidžiamos gamybinės arba buitinės nuotekos arba jeigu daugiau kaip 50 procentų vandens telkinio krantų ilgio ribojasi su žemdirbystės laukais, taip pat jeigu dalis vandens telkinio yra pramoninio tipo gamybos objekto apsaugos zonoje, K t = 0,94;
1.1.7. riboto naudojimo galimybių koeficientas (Kg). Jeigu grąžinamas vandens telkinys yra saugomoje teritorijoje, Kg = 0,98;
1.1.8. tvenkinių ir užtvenktų ežerų hidrotechnikos statinių koeficientas (Kh).
Naudingą vandens tūrį telkiniuose reguliuojančių statinių (užtvankų su uždoriais)
Kh = 0,98, o vandens telkinį patvenkiančių, bet nesudarančių naudingo vandens tūrio įrenginių (slenksčių, užtvankų be uždorių) Kh = 0,99.
Informaciją apie hidrotechnikos statinius teikia Aplinkos ministerija;
1.2. apskaičiavus vandens telkinio normatyvinio bazinio tarifo pataisos koeficientus, nustatomas vandens telkinio normatyvinio bazinio tarifo (Nt) bendrasis pataisos koeficientas (SKp).
Koeficientai Kt, Kg, Kh (nurodyti šio priedo 1.1.6–1.1.8 punktuose) netaikomi apskaičiuojant negrąžinamų vandens telkinių bendrąjį pataisos koeficientą SKp;
1.3. patikslinus Nt, vandens telkinio vertė Nn (Lt) apskaičiuojama pagal šio priedo 1 punkto formulę.
2. Žuvininkystės tvenkiniais užimta žemė vertinama kaip žemės ūkio naudmenos, apskaičiuojant vidutinį žemės ūkio naudmenų našumo balą šios metodikos 1.1 ir 1.2 punktuose nustatyta tvarka.
Pastaba. Žuvininkystės tvenkinys – hidrotechninis statinys (pylimai, krantų stiprinimo įrenginiai, vandens padavimo, nuleidimo ir dugno sausinimo kanalai, įleistuvai, išleistuvai, šliuzai, slenksčiai, pralaidos), įrengtas žemės paviršiuje, jo įdauboje, iškasoje arba upės vagoje ir naudojamas žuvims auginti ir veisti.
Priedo pakeitimai:
Nr. 1390, 2004-11-08, Žin., 2004, Nr. 164-5981 (2004-11-11)
––––––––––––––––––––

Žemės įvertinimo metodikos
15 priedas
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2002 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 1671
redakcija)

KOEFICIENTAI (Kinž), MAŽINANTYS ŽEMĖS VERTĖS PRIEDĄ DĖL INŽINERINIŲ STATINIŲ, JEIGU NĖRA KAI KURIŲ INŽINERINIŲ STATINIŲ ARBA NEPRISIJUNGTA (NEPRISIJUNGIAMA) PRIE JŲ

Kvartalinių inžinerinių statinių pavadinimas Kvartaliniai inžineriniai statiniai teritorijoje neįrengti Kvartaliniai inžineriniai statiniai teritorijoje įrengti
Vandentiekio tinklai 0,1494 0,1046
Nuotekų tinklai 0,1868 0,1231
Šilumos tinklai 0,3928 0,2423
Dujų tinklai 0,0842 0,0588
Ryšių tinklai 0,0934 0,0654
Elektros tinklai 0,0934 0,0769

Pastabos: 1. Bendras žemės sklypo vertės priedą dėl inžinerinių statinių mažinantis koeficientas apskaičiuojamas sudėjus atskirus koeficientus.
2. Teritorija – pastatams statyti suprojektuotas kvartalas.
Priedo pakeitimai:
Nr. 1390, 2004-11-08, Žin., 2004, Nr. 164-5981 (2004-11-11)

________________

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2002 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 1671
redakcija)

VALSTYBĖS IŠPERKAMOS ŽEMĖS, MIŠKO IR VANDENS TELKINIŲ VERTĖS BEI LYGIAVERTIŠKUMO NUSTATYMO METODIKA

1. Ši metodika taikoma apskaičiuojant žemės, miško ir vandens telkinių, priskirtų pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą valstybės išperkamiems žemei, miškui, vandens telkiniams, vertę (išskyrus atvejus, kai atlyginant už valstybės išperkamą žemę, mišką, vandens telkinį perduodami nuosavybėn lygiaverčiai žemės, miško sklypai, vandens telkiniai kitoje vietoje).
2. Valstybės perduodamo neatlygintinai piliečių nuosavybėn žemės sklypo ir piliečių turėtos žemės lygiavertiškumas šio nutarimo 4.2.2, 4.2.3 ir 4.2.4 punktuose nurodytais atvejais apskaičiuojamas taip:
2.1. piliečių turėtos žemės vertė – pagal šią metodiką;
2.2. perduodamo neatlygintinai piliečių nuosavybėn žemės sklypo vertė – pagal šiuo nutarimu patvirtintą Žemės įvertinimo metodiką.
3. Pradiniai duomenys apie turėto žemės sklypo (įskaitant joje esantį mišką ir vandens telkinius) vertę yra žemės sklypo plotas ir ploto įvertinimas rūšimis. Jeigu duomenų nepakanka (ne visa žemė įvertinta rūšimis), žemė, miškas, vandens telkiniai priskiriami IV rūšiai. Jeigu žemės rūšiavimo duomenų neišliko, imama vidutinė tos apskrities, kurioje buvo žemės sklypas, žemės suskirstymo rūšimis struktūra ir vidutinė žemės vertė litais (šios metodikos 1 priedas).
Jeigu žemė iki 1940 metų buvo apaugusi mišku arba naudota kitai paskirčiai (namų valdai, ūkiniams objektams ir kt.), apie tai turi būti įrašyta pažymoje.

4. Valstybės išperkamos (pinigais, vertybiniais popieriais) žemės, miško sklypo vertė apskaičiuojama padauginus sklypo plotą iš žemės vertės taip:
4.1. žemės ūkio paskirčiai naudota žemė: I rūšies – 1700 Lt/ha; II rūšies – 1450 Lt/ha; III rūšies – 1050 Lt/ha; IV rūšies – 650 Lt/ha;
4.2. miestuose kitai paskirčiai naudota žemė – 6000 Lt/ha;
4.3. kaimo gyvenamojoje vietovėje kitai paskirčiai naudota žemė – 3000 Lt/ha.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1390, 2004-11-08, Žin., 2004, Nr. 164-5981 (2004-11-11)

5. Valstybės išperkamo miško sklypo vertė pinigais apskaičiuojama taip:
5.1. kai yra žinomos buvusio miško sklypo ribos ir miškas išlikęs, pagal šiuo nutarimu patvirtintą Žemės įvertinimo metodiką apskaičiuojama bendra miško žemės ir medynų tūrio vertė, kurią padauginus iš koeficiento 0,7 gaunama valstybės išperkamo miško sklypo vertė;
5.2. kai buvusio miško sklypo ribos nežinomos arba miškas neišlikęs, turėto miško plotas dauginamas iš 950 Lt/ha (kai turėtas miškas yra miškų urėdijų ar nacionalinių ir regioninių parkų ribose) arba iš 650 Lt/ha (kai turėtas miškas yra kitose vietose). Pirmuoju atveju miško vertę sudaro 401 Lt/ha miško žemės vertė ir 549 Lt/ha medynų tūrio vertė, o antruoju atveju – 407 Lt/ha miško žemės vertė ir 243 Lt/ha medynų tūrio vertė.

6. Atsižvelgiant į turėto žemės, miško sklypo, vandens telkinio buvimo vietą, valstybės išperkamos žemės ir miško vertei taikomi šie pataisos koeficientai teritorijos socialiniam-gamybiniam potencialui įvertinti:
6.1. kai žemės sklypas yra iki 1995 m. birželio 1 d. nustatytąja tvarka patvirtintose miestų teritorijų ribose:
6.1.1. Vilniuje ir Kaune – 8;
6.1.2. Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje – 6;
6.1.3. kituose miestuose, kuriuose yra daugiau kaip 30 tūkstančių gyventojų, ir savivaldybių centruose (išskyrus Elektrėnų, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Pagėgių, Rietavo, Birštono, Druskininkų, Visagino, Palangos savivaldybių centrus) – 5;
6.1.4. kituose miestuose, kuriuose yra nuo 10 tūkstančių iki 30 tūkstančių gyvento-
jų, – 4;
6.1.5. kituose miestuose, kuriuose yra iki 10 tūkstančių gyventojų, – 3;
6.1.6. miesteliuose ir kaimuose, kuriuose yra daugiau kaip 200 gyventojų kompaktiškai užstatytose teritorijose, – 2;
6.1.7. kitose kaimo gyvenamosiose vietovėse – 1;
6.2. kai žemės ar miško sklypas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimais iki 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose už miestų, kaip gyvenamųjų vietovių, ribų, arba teritorijose, kurios Lietuvos Respublikos Vyriausybės buvo priskirtos miestams nuo 1991 m. rugpjūčio 1 d. iki 1995 m. birželio 1 d., taikomi šios metodikos 6.1 punkte nurodyti miestų koeficientai, padauginti iš pataisos koeficiento 0,8. Kai žemės ar miško sklypas yra įstatymo priskirtas miestų teritorijoms po 1995 m. birželio 1 d., taikomi šios metodikos 6.1 punkte nurodyti miestų koeficientai, padauginti iš pataisos koeficiento 0,4;
6.3. kai žemės sklypas yra valstybės išperkamos žemės, naudojamos gyventojų asmeniniam ūkiui, teritorijoje, esančioje prie miestų, miestelių ir kaimų ar pačiuose kaimuose, turinčiuose daugiau kaip 200 gyventojų, taikomas koeficientas 1,2.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1390, 2004-11-08, Žin., 2004, Nr. 164-5981 (2004-11-11)

7. Valstybės išperkamos piliečių nuosavybės teise valdytos žemės ir miško vertė apskaičiuojama pagal šios metodikos 2 priedą.
Tais atvejais, kai turėtos žemėvaldos dalis, kurioje yra arba buvo miškas, grąžinama natūra ir žinomos jos ribos, o dalis, kurioje nėra arba nebuvo miško, yra valstybės išperkama žemė, vidutinė 1 ha vertė apskaičiuojama kiekvienai turėtos žemėvaldos daliai atskirai.
Kai nuosavybės teisė į turėtą žemės sklypą atkuriama keliems piliečiams, valstybės išperkamos žemės vertė apskaičiuojama visam žemės sklypui. Atsiskaitant su piliečiais už išperkamą žemę, kiekvienam piliečiui priklausanti suma apskaičiuojama pagal jam priklausančią viso žemės sklypo ploto dalį procentais.
8. Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertė išreiškiama litais.
9. Šios metodikos 5–7 ir 10 punktuose nurodyta tvarka apskaičiuota valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertė, išreikšta litais, indeksuojama tokia pat tvarka, kaip ir valstybės parduodamos žemės vertė.
10. Vandens telkinių vertė ir lygiavertiškumas nustatomi pagal šiuo nutarimu patvirtintos Žemės įvertinimo metodikos 13 priedą.
––––––––––––––

Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodikos
1 priedas
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2002 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 1671
redakcija)

BUVUSIŲ LIETUVOS APSKRIČIŲ ŽEMĖS SUSKIRSTYMAS RŪŠIMIS IR VIDUTINĖ VALSTYBĖS IŠPERKAMOS ŽEMĖS VERTĖ

Apskritis Žemės rūšys (procentais) Vidutinė valstybės išperkamos žemės vertė (Lt/ha)
I II III IV ir neįvertinta
Alytaus 1 12 33 54 890
Biržų 6 26 40 28 1080
Kauno 6 26 39 29 1080
Kėdainių 4 33 39 24 1110
Kretingos 1 22 40 37 1000
Marijampolės 13 38 37 12 1240
Mažeikių – 16 51 33 980
Panevėžio 4 28 35 33 1060
Raseinių 3 25 43 29 1050
Rokiškio – 13 19 38 950
Seinų – 3 31 66 800
Šakių 8 43 34 15 1220
Šiaulių 14 27 35 24 1150
Tauragės – 18 46 36 980
Telšių 1 11 45 43 930
Trakų – 16 47 37 960
Ukmergės 3 24 42 31 1040
Utenos – 4 38 58 840
Vilkaviškio 26 34 30 10 1320
Zarasų – – 28 72 760
Vilniaus kraštas – – 33 67 780
Vidutiniškai Lietuvoje 4 19 39 38 1000

Pastaba. Buvusiame Klaipėdos krašte taikoma vidutinė valstybės išperkamos žemės vertė: Klaipėdos rajono savivaldybėje esančios žemės – vidutinė Kretingos apskrities žemės vertė, Šilutės rajono savivaldybėje esančios žemės – vidutinė Tauragės apskrities žemės vertė.
Priedo pakeitimai:
Nr. 1390, 2004-11-08, Žin., 2004, Nr. 164-5981 (2004-11-11)
–––––––––––––––––

Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodikos
2 priedas
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2002 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 1671
redakcija)

VALSTYBĖS IŠPERKAMOS PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISE VALDYTOS ŽEMĖS IR MIŠKO VERTĖ


1. Žemės savininkas __________________________________________________________.
(vardas ir pavardė)
2. Turėto žemės sklypo adresas __________________________________________________
(buvusi iki 1940 metų apskritis, valsčius, kaimas, miestas,
___________________________________________________________________________
dabartinė apskritis, savivaldybė, seniūnija, miestas, miestelis)
_________________________________________________________________________________.
3. Turėto žemės sklypo bendras plotas __________ ha, iš jo _________ ha žemės, __________ ha miško.
4. Asmenys, pageidaujantys atkurti nuosavybės teisę į žemę ar mišką:
4.1. _______________________________________________________________________;
(vardas ir pavardė; žemės sklypo ar jo dalies plotas)
4.2. _______________________________________________________________________;
(tas pats)
4.3. _______________________________________________________________________.
(tas pats)
5. Žemės sklypo vertė:
Rodikliai Žemės ūkio paskirties (ūkininko) žemė pagal rūšis Miškas Kitos paskirties žemė ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)
I II III IV iš viso miesto vietovėje kaimo vietovėje
1. Turėtos žemės, miš-ko sklypo plotas, ha
2. Žemės vertė, Lt/ha 1700 1450 1050 650 x 6000 3000
3. Buvusi apskrities vi-dutinė žemės vertė x x x x
4. Žemės sklypo vertė, Lt
5. Pataisos koeficien-tas teritorijos socia-liniam-gamybiniam potencialui apskai-čiuojamas pagal šios metodikos 6 punktą x x x x
6. Išperkamo žemės sklypo vertė, Lt:
iš viso x x x x
tenka 1 ha x x x x
7. Žemės sklypas arba jo dalis, į kuriuos norima atkurti nuosavybės teisę: _______________(įrašoma piliečio vardas ir pavardė)
plotas, ha x x x x
vertė, Lt; x x x x
_______________(įrašoma piliečio vardas ir pavardė)
plotas, ha x x x x
vertė, Lt; x x x x
_______________(įrašoma piliečio vardas ir pavardė)
plotas, ha x x x x
vertė, Lt. x x x x
Pastaba. Miško žemės vertė __________________ Lt/ha;
medynų tūrio vertė __________________ Lt/ha;
bendra miško sklypo vertė __________________ Lt/ha;
valstybės išperkamo miško sklypo vertė ___________ Lt/ha.


Žemės sklypo vertę apskaičiavusio
darbuotojo pareigos (Parašas) (Vardas ir pavardė)

_____ m. _____________ ____ d.

Priedo pakeitimai:
Nr. 1390, 2004-11-08, Žin., 2004, Nr. 164-5981 (2004-11-11)

_________________

Pakeitimai:

1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 1671, 2002-10-21, Žin., 2002, Nr. 102-4574 (2002-10-25)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1999 M. VASARIO 24 D. NUTARIMO NR. 205 „DĖL ŽEMĖS ĮVERTINIMO TVARKOS" PAKEITIMO
Nauja nutarimo redakcija nuo 2002-10-26

2.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 1159, 2003-09-11, Žin., 2003, Nr. 88-3993 (2003-09-17)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1999 M. VASARIO 24 D. NUTARIMO NR. 205 „DĖL ŽEMĖS ĮVERTINIMO TVARKOS" PAKEITIMO

3.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 1390, 2004-11-08, Žin., 2004, Nr. 164-5981 (2004-11-11)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1999 M. VASARIO 24 D. NUTARIMO NR. 205 "DĖL ŽEMĖS ĮVERTINIMO TVARKOS" PAKEITIMO

4.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 1088, 2006-10-31, Žin., 2006, Nr. 118-4486 (2006-11-04)
DĖL TARPTAUTINIŲ ORO UOSTŲ ŽEMĖS NUOMOS MOKESČIO APSKAIČIAVIMO TVARKOS APRAŠO IR DYDŽIŲ PATVIRTINIMO

5.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 1278, 2006-12-18, Žin., 2006, Nr. 139-5307 (2006-12-21)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1999 M. VASARIO 24 D. NUTARIMO NR. 205 "DĖL ŽEMĖS ĮVERTINIMO TVARKOS" PAKEITIMO

6.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 882, 2008-09-03, Žin., 2008, Nr. 107-4087 (2008-09-18)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1999 M. VASARIO 24 D. NUTARIMO NR. 205 "DĖL ŽEMĖS ĮVERTINIMO TVARKOS" IR KAI KURIŲ SU JUO SUSIJUSIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS NUTARIMŲ PAKEITIMO
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 959, 2008-09-24, Žin., 2008, Nr. 114-4365 (2008-10-04)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2008 M. RUGSĖJO 3 D. NUTARIMO NR. 882 "DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1999 M. VASARIO 24 D. NUTARIMO NR. 205 "DĖL ŽEMĖS ĮVERTINIMO TVARKOS" IR KAI KURIŲ SU JUO SUSIJUSIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS NUTARIMŲ PAKEITIMO" PAKEITIMO

8.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 998, 2008-10-01, Žin., 2008, Nr. 119-4506 (2008-10-16)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1999 M. VASARIO 24 D. NUTARIMO NR. 205 "DĖL ŽEMĖS ĮVERTINIMO TVARKOS" PAKEITIMO

*** Pabaiga ***


Redagavo: Aušra Bodin (2008-10-16)
ausra.bodin@lrs.lt