Partizanų ir bolševizmo aukų kapavietė Utenoje

 1993 metais buvo pastatyta koplyčia žuvusiems šiuose kraštuose Lietuvos partizanams atminti.

Utenoje, Užpalių g., prie Dauniškio ežero esančioje kapavietėje (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 17265) užkasti šie partizanai ir kitos bolševikų aukos: 

Mindaugas Barisa Rimtautas. Vytauto apygardos štabo adjutantas. Žuvo 1948 m. birželio 29 d.

Jonas Čičelis Tėvas (1905-1951-04-10-11). Priklausė Lokio rinktinės apsauginiam būriui.

Aleksas Jakštonis Šamas

Balys Jakštonis

Vladas Jakštonis Voveris

Genė Juodagalvytė. Partizanų ryšininkė. Žuvo 1946 m. Skaistašilyje.

Jonas Karvelis

Vincas Kaulinis Miškinis

 

Iš kairės: Vytauto apygardos vadas
Vincas Kaulinis-Miškinis, Rytų Lietuvos
(Karaliaus Mindaugo) srities vadas Jonas
Kimštas -Žalgiris ir Algimanto apygardos
vadas Antanas Slučka-Šarūnas.

Antanas Lapienis-Pempė, Demonas (1912-03-22 - 1951-04-06).

Liūto rinktinės vadas Antanas Lapienis-Pempė

Vytautas Lesnikovas Putinas
Jonas Morkūnas
Antanas Palevičius
Vladas Patumsis Aukštaitis (1914-1949). Gimė Antakalnių k., Utenos vls. Lietuvos kariuomenės puskarininkis, vokiečių okupacijos metais buvo seniūnas. Nuo 1944 m. rudens slapstėsi, sudarė Aitvaro partizanų būrį ir jam vadovavo. Būrys veikė Skudutiškio, Suginčių apylinkėse. Nuo 1946 12 buvo Ąžuolo kuopos vadas, kol Papiškių k. buvo išduotas agento Ruonio (Pranas Gečys). Žuvo 1949 09 28.
Jonas Pelėda Tankas, g. 1920 m. Panatryčio k., Kuktiškių vls., valstiečių šeimoje. Žuvo 1948 02 15 Adolfo Braškaus sodyboje, Dotenių k. Kartu žuvo K.Gaivenis, A. Graužinis, B.Bikus, D.Stundžia bei J.Šinkūnas ir šeimininkas su dukrele Aldute.
Leonas Rusakevičius Tėvas, gimęs Padusčio k., Antalieptės vls. Partizanavo Kačiūnų k., Kuktiškių vls. Žuvo Jono Tartilo klojime 1947 04 03 kartu su M.Mališausku ir A. Kaušylu.
SAULIUS JONAS - Viršaitis, g. 1924 m. Pagrandos (Ivainiškių) k., Tauragnų vls. Partizanas. Žuvo 1949 09 21 Lukošiūnų k., Tauragnų vls. kartu su K.Meidumi, B.Berčiumi ir V.Vilūnu.
Jonas Šutinys 
Silva Urbonas 
Jonas Žemaitis Maumedis (1916?-1949).

Jonas Žemaitis Maumedis

1946m. birželio mėn. Vytauto apygardos vado P.Zinkevičiaus iniciatyva vietoje sunaikintos Šarūno rinktinės buvo įkurta nauja - Liūto rinktinė, veikusi Utenos apskrityje. Liūto rinktinės vadu buvo paskirtas V.Pakštas, pavaduotoju-Bronius Kalytis-Liutauras, Siaubas. 1946 08 25 V.Pakštą pakvietus į apygardos štabą, rinktinės vadu buvo paskirtas Vincas Kaulinis-Miškinis.

Mūsų partizanai buvo nugalėti ne tiek kariuomenės jėga, kiek komunistų partijos ir čekistų operatyvininkų suplanuotomis priemonėmis (trėmimais, suvarymu j kolūkius, agentų verbavimu, žiauriais tardymais ir pan.). Vis dėlto tai buvo grėsminga jėga.

Partizanai buvo pagrindinė kliūtis įsigalėti okupaciniam režimui, tad juos ir mėginta sutriuškinti nesiskaitant su priemonėmis.

1944-1945 m. Lietuvos gyventojus okupantai mėgino palaužti kazokiška puolimo taktika, raudonųjų dažnai naudota pilietiniame kare, kai gausiomis jėgomis būdavo nusiaubiama kuo didesnė teritorija, sunaikinami atviri pasipriešinimo židiniai, siekiant įbauginti nužudomas vienas kitas, o kartais ir daugiau nekaltų žmonių ir nuskubama toliau. Po tokių antpuolių likdavo išžudyti ir išgąsdinti žmonės, sudegintos sodybos. Tuo laikotarpiu gausūs NKVD daliniai - per 20 pulkų - nesudarė pastovių įgulų; kelias dienas ar savaites pasiautėję vienoje vietoje, jie būdavo perkeliami į kitą.

Pastoviau buvo įsikūrę keturi 4-osios ŠD pulkai ir pagalbiniai NKVD pulkai - du trys konvojiniai pulkai ir 14-osios NKVD divizijos 211-asis pulkas, turėjęs saugoti geležinkelį ir tiltus. Svarbiausias NKVD kariuomenės viršininkas Lietuvoje 1944-1945 m. buvo SSRS NKVD liaudies komisaro pavaduotojas gen. plk. A. Apolonovas.

Kol frontas kirto Lietuvos teritoriją, t. y. nuo 1944 m. liepos mėn. iki 1945 m. vasario mėn., NKVD dalinių veiklą Lietuvoje koordinavo trečiasis L. Berijos pavaduotojas I. Serovas.

1946 m. gegužės mėn. J. Bartašiūnas savo įsakymais paskiria įgulų viršininkus MGB apskričių skyrių ir valsčių poskyrių viršininkų pavaduotojais kariuomenės reikalams, jų pareigas sudvejindamas (beje, čekistų praktikoje tai buvo dažnas reiškinys).

1947 m. sausio 21 d. įsakymu stribų būriai, buvę pavaldūs LSSR MVD, buvo perduoti MGB žinion, jiems vadovauti sudarytas specialus poskyris. Vietose stribų būriams vadovavo MGB apskričių skyrių viršininkai, valsčiuose – MGB valsčių poskyrių viršininkai. Tiesiogiai vadovauti stribų būriams į apskritis buvo nusiųsti MGB vyr. operatyviniai įgaliotiniai, kurie, 1948 m. sausio mėn. įsteigus stribų būrių štabus, tapo tų štabų viršininkais.

Nuo 1946 m. pradžios karinėms operacijoms prieš partizanus vis dažniau naudotos specialios agentų smogikų grupės. Jos buvo organizuojamos iš besilegalizavusių, suimtų, perverbuotų partizanų. 1946 m. gegužės mėn. buvo suformuota centrin aėgentų smogikų grupė, vadovaujama A. Sokolovo, pavaldi LSSR MVD UBB. 1947 m. vasario mėn. ji tapo LSSR MGB 2-N valdybos padaliniu, jai vadovavo valdybos 2-ojo skyriaus 5-asis poskyris (viršininkas N. Sokolovas, nuo 1947 m. pabaigos - N. Čiurakovas), vėliau _ 2-ojo skyriaus 3-iasis poskyris.

SSRS vidaus reikalų ministro 1949 m. spalio 17 d. įsakymu milicija taip pat buvo perduota MGB žinion. Milicijos valdybas ir skyrius sudarė kriminalinės paieškos, kovos su socialistinio turto grobstymu, operatyvinis bei kontržvalgybos skyriai, mokslinis techninis poskyris ir kitos tarnybos, reglamentavusios visas sovietinio gyvenimo sritis. 1950 m. rugpjūčio mėn. MGB atiteko ir buvęs MVD Operatyvinės paieškos skyrius (Otdel operativnogo rozyska, OOR) bei operatyvinė paieškos užkarda (operativno-rozysknaja zastava, ORZ). Operatyvinės paieškos skyrius ieškojo pabėgusiųjų iš lagerių, Raudonosios armijos ir karo belaisvių stovyklų. Taigi 1950 m. MGB buvo sutelkta visa totalitarinės valstybės teroro vykdymo jėga.

Pasikeitus administraciniam Lietuvos teritorijos padalijimui buvo pakeista ir MVD bei MGB struktūra. Be centrinių aparatų, buvo įsteigtos MVD ir MGB sričių valdybos - UMVD (Upravlenije ministerstva vnutrennich del) ir UMGB (Upravlenije ministerstva gosudarstvennnoj bezopasnosti), o rajonuose - MVD ir MGB rajonų skyriai.

Nutarimas apie Lietuvos SSR MVD ir MGB sujungimą priimtas 1953 m. kovo pabaigoje, o balandžio mėn. buvęs LSSR vidaus reikalų ministras J. Bartašiūnas ir buvęs LSSR valstybės saugumo ministras P. Kondakovas pasirašė priėmimo-perdavimo aktą, kuriuo naujajam LSSR vidaus reikalų ministrui P. Kondakovui buvo perduotas LSSR MVD aparatas.

Tokia struktūra gyvavo iki 1954 m. balandžio 1 d., kai buvo įsteigtas Valstybės saugumo komitetas (KGB).

Antrosios bolševikų okupacijos (1944-1959) metais iki gyventojų surašymo dienos, bolševikai: a) mobilizavo prievarta karui su vokiečiais, b) vykdė terorą prieš tuos, kurie buvo ėję kurias nors pareigas - kolaboravę su vokiečiais karo metu, c) sunaikino kolchozinant žemės ūkį ir d) žuvo partizanų kovose su NKVD kariuomenė, su „stribais" ir buvo išvežti Sibiran į vergų stovyklas iš viso apie 420595 Lietuvos gyventojai.

Lietuvių genocido vykdytojai:

NKVD- MVD Utenos apskr. skyriaus virš. mjr. Dmitrijus Aleksandrovičius Česnokovas 1944 m. liepa -1947 m. kovas.

NKVD Utenos apskr. skyriaus virš. pavaduotojas Jonas Abukauskas 1944 m. liepa-1946 m. gegužė.

MVD Utenos apskr. skyriaus virš. pavaduotojas Vladimiras Petrovičius Artomonovas 1946 m. gegužė-1948 m. gruodis.

NKGB Utenos apskrities skyriaus viršininkas Jonas Povilaitis 1944 m. liepa-1945 m. lapkritis.

NKGB Utenos apskrities skyriaus viršininkas Pavelas Nikolajevičius Strižovas 1945 m. gruodis – 1946 m. rugsėjis.

MGB Utenos apskrities skyriaus viršininkas pulkininkas Dmitrijus Sergejevičius Malychas 1946 m. spalis- 1950 m. liepa.

Vilniaus srities MGB Utenos r. sk. viršininkas majoras Nikolajus Aleksandrovičius Sokolovas 1950 m. liepa-1953 m. balandis (nuo 1949 m. gegužės iki 1950 m. liepos buvo MGB Utenos rajono skyriaus viršininko pavaduotojas).

MGB Utenos rajono skyriaus viršininko pavaduotojas vyresnysis leitenantas Filimonovas 1952 m.

NKVD Utenos apskrities Kuktiškių valsčiaus poskyrio viršininkas jaunesnysis leitenantas Novikovas 1945 m.

 Šaltiniai ir literatūra:

LYA.F.K-1.Ap.3.B.1619.L.189,

LYA.F.K-1.Ap.3.B.1804.L.298
LYA.F.K-1.Ap.3. B. 1616. L. 140-142,214
LYA.F.K-l.Ap3.B.1617.L.l 11
LYA. F. K-l.Ap.3.B.1804. L. 177,178 
Barisa J. Gyvenome vien tik viltimi. K. 1998
Kipras Bielinis.
http://www.partizanai.org/failai/html/laisves-kaina.htm 
http://www.partizanai.org/failai/html/zadejom-laisve-parnesti.htm