KPD Utenos teritorinis padalinys: gruodžio 2011

2011 m. gruodžio 31 d., šeštadienis

2012 m. nedarbo dienos:

1. Vasario 16 d. - Lietuvos valstybės atkūrimo diena (šventinė diena - ketvirtadienis).
2. Balandžio 8-9 d.- Šv. Velykos (trys poilsio dienos, šventinė diena taip pat ir pirmadienis).
3. Gegužės 1 d. - Tarptautinė darbininkų diena (šventinė diena - antradienis).
4. Liepos 6 d. - Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena (trys poilsio dienos, šventinė - penktadienis).
5. Rugpjūčio 15 d. - Žolinės (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena) (šventinė diena - trečiadienis).
6. Lapkričio 1 d. (ketvirtadienis) - Visų Šventųjų diena (šventinė diena - ketvirtadienis).
7. Gruodžio 24-26 d. - Kūčios ir Šv. Kalėdos (penkios poilsio dienos, šventinės - nuo pirmadienio iki trečiadienio).

2012-aisiais turėsime 3 „ilguosius savaitgalius“:

• Šv. Velykos - švęsim balandžio 8-9 d. - (trys nedarbo dienos, šventinė diena taip pat ir pirmadienis).
• Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena - Liepos 6 d. - (trys poilsio dienos, šventinė diena - penktadienis).
• Kūčios ir Šv. Kalėdos - švęsime gruodžio 24-26 d. - net penkios poilsio dienos - (šventinės dienos - nuo pirmadienio iki trečiadienio).

Šventinės dienos sekmadieniais NEBUS perkeliamos (papildomos nedarbo dienos nebus).

• Sausio 1 d. - Naujieji metai (sekmadienis).
• Kovo 11 d. - Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena (sekmadienis).
• Birželio 24 d. - Rasos ir Joninių diena (sekmadienis).

Dėl poilsio dienų apskaitos konsultuoja:
SADM Socialinio dialogo, darbo santykių ir darbo apmokėjimo skyrius, tel. (8 5) 266 4292.

[Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija]

Bibliografija

BENELUX CONVENTION on nature conservation and landscape protection, 1982;
Dvarų paveldo išsaugojimo programa (Žin., 2003, Nr.38-1740);
E. Gudavičius. Lietuvos istorija. Nuo seniausių laikų iki 1569 metų. T.1. – V., Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, Akademinio skautų sąjūdžio Vydūno fondas Čikagoje, 1999;
Europos archeologijos paveldo apsaugos konvencija (Žin., 1999, Nr.100-2895);
Europos architektūros paveldo apsaugos konvencija (Žin., 1999, Nr.100-2896);
Europos kraštovaizdžio konvencija (Žin., 2002, Nr.104-4621);
G.Ashworth, P.Howard. Europos paveldas. Planavimas ir valdymas. - V., 2008;
I. Daujotaitė. Kraštovaizdžio architektūros pagrindai. – V., 1998.
Istoriniai miestai: sena ir šiuolaikiška. – V., Savastis, 2003;
J. Bučas. Etnokultūrinio kraštovaizdžio paveldo problema. – Kultūros paminklai. Nr.11. – V., Savastis, 2004, p.33-43.
J. Bučas. Kraštotvarkos pagrindai. – K., Technologija, 2001.
J. Bučas. Lietuvos kaimo kraštovaizdžio raida ir istorinės vertybės. – V., Mokslas, 1988;
J. Bučas. Lietuvos kraštovaizdžio saugotinų kultūros vertybių sistemos formavimo ir apsaugos metodologiniai pagrindai. – K., Architektūros ir statybos institutas, 1993 ;
J. Bučas. Saugotinų senųjų gyvenviečių tvarkymas. – Kultūros paminklai. Nr.3. – V., Savastis, 1996, p.197-203;
J. E. Tunbridge, G. J. Ashworth. Dissonant Heritage. The Management of the Past as a Resource in Conflict, Chichester: John Wiley and Sons, 1996;
J. Kamičaitytė Virbašienė. Kraštovaizdžio vizualinės kokybės reguliavimas kraštotvarkoje. – K., 2003;
K. Šešelgis. Lietuvos urbanistikos istorijos bruožai. Nuo seniausių laikų iki 1918 m. - Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996;
Kultūrinių draustinių nuostatai (Žin., 2006, Nr.118-4484);
Lietuvos piliakalniai. Atlasas. T.1. - V., Briedis, 2004;
Lietuvos piliakalniai. Atlasas. T.2. - V., Briedis, 2004 ;
Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas (Žin., 2002, Nr.110-4852);
Nacionalinės integralios paveldosaugos strategijos metmenys (Žin., 2004, Nr.175-6516);
Pasaulinio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencija (Žin., 1997, Nr.19-411);
R.Aftanazy. Dzieje rezydencji na dawnych kresach Rzeczypospolitej. T.4. - 1993;
S. Łoza, Ordery i odznaczenia polskie, Lwów 1938.
Stiner, M., Gopher, A. and Barkai, R. 2010. Hearth-side socioeconomics, hunting and paleoecology during the late Lower Paleolithic at Qesem Cave , Israel . Journal of Human Evolution (in press);
T.Baranauskas. Lietuvos valstybės ištakos. – V., 2000;
Vietinės statybos paveldo chartija (Charter of the Built Vernacular Heritage), ICOMOS, 1999;
W. Bigoszewska, Polskie ordery i odznaczenia, Warszawa 1989.
Zohar Lev. The Qesem scrapers: A techno-typological analysis of a Yabrudian assemblage from Qesem Cave, 2010;
Želdynų apsaugos, tvarkymo ir atkūrimo strategija (Žin., 2003, Nr.1-9);
Žydai: istorija, kultūra, paveldas. – Utena, 2004.

KPD Utenos teritorinis padalinys

2011 m. gruodžio 31 d., šeštadienis

2012 m. nedarbo dienos:

2011 m. gruodžio 20 d., antradienis

Anykščių partizanai

2011 m. gruodžio 9 d., penktadienis

Europos paveldo dienos 2011

Apie mane

Tinklaraščio archyvas

Teisės aktai

Statistika

Nuorodos

Bibliografija