Šiuolaikinis žmogus galėjo kilti iš Artimųjų Rytų

Department of Archaeology - Prof. Avi Gopher
Šiuolaikinis žmogus galėjo kilti iš Artimųjų Rytų, o ne iš Afrikos, teigia mokslininkai, aptikę 400 tūkst. metų senumo žmogaus palaikus.

Izraelio mokslininkai tvirtina Qesemo urve (vakarų Samarija) netoli Rosh Ha`Ayino (Centrinė apskritis) atradę aštuonis dantis, panašius į žmogaus. Tel Avivo universiteto archeologų teigimu, šiems radiniams – 400 tūkst. metų, jie priklauso Vidurinio Pleistoceno erai, rašo telegraph.co.uk.

Tai gali būti seniausi pasaulyje iki šiol atrasti homo sapiens palaikai. Jei pasirodys, kad tai tiesa, tai aukštyn kojom apvers įsitikinimą, kad homo sapiens, tiesioginis šiuolaikinio žmogaus įpėdinis, prieš 200 tūkst. metų kilo iš Afrikos.

Kaip tvirtina „Iš Afrikos“ teorija, homo sapiens prieš 70–50 tūkst. metų palaipsniui migravo į šiaurę – per Vidurio Rytus į Europą ir Aziją. Tačiau pastarųjų metų radiniai Ispanijoje ir Kinijoje taip pat vertė suabejoti teorija, kad žmogus kilo iš Afrikos.

Naujausiame tyrime, skelbiamame leidinyje „American Journal of Physical Anthropology“, teigiama, kad dantų dydis ir forma labai panaši į šiuolaikinio žmogaus.

Avi Gopheris ir Ranas Barkai iš Tel Avivo universiteto archeologijos instituto taip pat aptiko ugnies naudojimo, medžioklės, žaliavos apdirbimo gaminant titnaginius įrankius įrodymų, o tai leidžia manyti egzistavus modernios formos visuomenę.

Jų teigimu, reikia tolimesnių tyrimų, norint įtvirtinti jų teiginius, tačiau jei jie bus patvirtinti, tai „pakeis visą evoliucijos paveikslą“.

http://pl.wikipedia.org/wiki/Rosh_HaAyin

CHARTER ON THE BUILT VERNACULAR HERITAGE

CHARTER ON THE BUILT VERNACULAR HERITAGE
(1999)


Ratified by the ICOMOS 12th General Assembly, in Mexico, October 1999


INTRODUCTION

The built vernacular heritage occupies a central place in the affection and pride of all peoples. It has been accepted as a characteristic and attractive product of society. It appears informal, but nevertheless orderly. It is utilitarian and at the same time possesses interest and beauty. It is a focus of contemporary life and at the same time a record of the history of society. Although it is the work of man it is also the creation of time. It would be unworthy of the heritage of man if care were not taken to conserve these traditional harmonies which constitute the core of man's own existence.

The built vernacular heritage is important; it is the fundamental expression of the culture of a community, of its relationship with its territory and, at the same time, the expression of the world's cultural diversity.

Vernacular building is the traditional and natural way by which communities house themselves. It is a continuing process including necessary changes and continuous adaptation as a response to social and environmental constraints. The survival of this tradition is threatened world-wide by the forces of economic, cultural and architectural homogenisation. How these forces can be met is a fundamental problem that must be addressed by communities and also by governments, planners, architects, conservationists and by a multidisciplinary group of specialists.

Due to the homogenisation of culture and of global socio-economic transformation, vernacular structures all around the world are extremely vulnerable, facing serious problems of obsolescence, internal equilibrium and integration.

It is necessary, therefore, in addition to the Venice Charter, to establish principles for the care and protection of our built vernacular heritage.

GENERAL ISSUES

1. Examples of the vernacular may be recognised by:


a) A manner of building shared by the community;

b) A recognisable local or regional character responsive to the environment;

c) Coherence of style, form and appearance, or the use of traditionally established building types;

d) Traditional expertise in design and construction which is transmitted informally;

e) An effective response to functional, social and environmental constraints;

f) The effective application of traditional construction systems and crafts.


2. The appreciation and successful protection of the vernacular heritage depend on the involvement and support of the community, continuing use and maintenance.

3. Governments and responsible authorities must recognise the right of all communities to maintain their living traditions, to protect these through all available legislative, administrative and financial means and to hand them down to future generations.

PRINCIPLES OF CONSERVATION

1. The conservation of the built vernacular heritage must be carried out by multidisciplinary expertise while recognising the inevitability of change and development, and the need to respect the community's established cultural identity.

2. Contemporary work on vernacular buildings, groups and settlements should respect their cultural values and their traditional character.

3. The vernacular is only seldom represented by single structures, and it is best conserved by maintaining and preserving groups and settlements of a representative character, region by region.

4. The built vernacular heritage is an integral part of the cultural landscape and this relationship must be taken into consideration in the development of conservation approaches.

5. The vernacular embraces not only the physical form and fabric of buildings, structures and spaces, but the ways in which they are used and understood, and the traditions and the intangible associations which attach to them.

GUIDELINES IN PRACTICE

1. Research and documentation

Any physical work on a vernacular structure should be cautious and should be preceded by a full analysis of its form and structure. This document should be lodged in a publicly accessible archive.

2. Siting, landscape and groups of buildings

Interventions to vernacular structures should be carried out in a manner which will respect and maintain the integrity of the siting, the relationship to the physical and cultural landscape, and of one structure to another.

3. Traditional building systems

The continuity of traditional building systems and craft skills associated with the vernacular is fundamental for vernacular expression, and essential for the repair and restoration of these structures. Such skills should be retained, recorded and passed on to new generations of craftsmen and builders in education and training.

4. Replacement of materials and parts

Alterations which legitimately respond to the demands of contemporary use should be effected by the introduction of materials which maintain a consistency of expression, appearance, texture and form throughout the structure and a consistency of building materials.

5. Adaptation

Adaptation and reuse of vernacular structures should be carried out in a manner which will respect the integrity of the structure, its character and form while being compatible with acceptable standards of living. Where there is no break in the continuous utilisation of vernacular forms, a code of ethics within the community can serve as a tool of intervention.

6. Changes and period restoration

Changes over time should be appreciated and understood as important aspects of vernacular architecture. Conformity of all parts of a building to a single period, will not normally be the goal of work on vernacular structures.

7. Training

In order to conserve the cultural values of vernacular expression, governments, responsible authorities, groups and organisations must place emphasis on the following:


a) Education programmes for conservators in the principles of the vernacular;

b) Training programmes to assist communities in maintaining traditional building systems, materials and craft skills;

c) Information programmes which improve public awareness of the vernacular especially amongst the younger generation.

d) Regional networks on vernacular architecture to exchange expertise and experiences.


CIAV:

Madrid, January 30, 1996,

Jerusalem, March 28, 1996

Mikkeli, February 26, 1998.

Santo Domingo, August 26, 1998.

ICOMOS: Stockholm, September 10, 1998.

Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai

Word 2003 dokumentas

Neprižiūrimi statiniai

Tai visgi kiek tų pastatų neprižiūrima - 7000 ar 9000? IV Urbanistiniame forume „Urbanistinė drieka: miesto ir kaimo sandūra“ Kaune pranešėjai minėjo 7000. Daugiau kaip 1000 jų yra saugomose teritorijose.
Ką reikia daryti?
1. Būtina keisti Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisykles (Žin., 2004, Nr. 86-3119; Žin., 2010, Nr. 97-5032); statybos techninį reglamentą STR 1.12.01:2004 „Valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių statinių pripažinimo avariniais tvarka“ (Žin., 2004, Nr.10-286). Ji turi būti trumpesnė, ne tokia sudėtinga.
2. Nekilnojamojo turto mokestį taikyti apleistų, avarinių pastatų ir žemės sklypų savininkams.
3. Taikyti mokesčių lengvatas, nuolaidas tiems savininkams, kurie pradeda tvarkyti pastatus (parengia tvarkybos projektus ir juos įgyvendina).

Gaižiūnų dvaras

Gaižiūnai - dvaras arti Kvyklių kaimo (Utenos rajonas). 1774 m. valdė Juozapas Bienecinskis. Buvo 5 kiemai. XIX a. II p. jis priklausė Larisai Čižikovai, turėjusiai 280 dešimtinių žemės. Čižikovai čia buvo atkelti po 1863 m. sukilimo, nes dar 1853 m. Gaižiūnus turėjo Juozapas Prūšakas (Prūsokas). Tuomet čia buvo 11 gyv., 6 iš jų – samdiniai. 1869 m. Anatolijus Kolasovskis Gaižiūnus valdė kaip palivarką. 1889 metais kaip Gaižiūnų dvaro savininkas minimas kapitonas Nikolajus Čižikovas. Tuo metu dvarui priklausė ir Samuvkos palivarkas (100 dešimtinių žemės). 1897 m. Gaižiūnų dvarą valdė O. Klimašauskas. 1897 m. čia įrašytos 2 šeimos (18 gyv.). 1923 m. dvare buvo 21 gyv. XX a. 4 deš. pradžioje dvaro savininko generolo Konstantino Čižikovo lėšomis pastatyta Šv. Aleksandro Neviškio cerkvė. Maždaug nuo 1937 metų minimas nedidelis vienuolynas, nes cerkvę aptarnavo vienuoliai. Gaižiūnuose buvo metropolito Eleuterijaus poilsio rezidencija.

Stačiatikių arkivyskupas metropolitas ELEUTERIJUS (Elevferijus; Dmitrijus Bogojavlenskis) - 1936 m.



Šiuo metu yra išlikę maumedžių alėjos, tvenkiniai, ūkinis pastatas, tvarto griuvėsiai. Dvaro rūmai perstatyti.

Arūnas Giraitis

Dėl finansavimo.Ūkio ministro Dainiaus Kreivio nuomonė

Ūkio ministras Dainius Kreivys atkreipė dėmesį į tai, kad nemokama parengti projektų, nemokama parengti paraiškų, išdėstyti, ko siekiama tais projektais. Pasak ministro, paraiškos parengiamos nepakankami kompetentingai ir tai stabdo ne tik finansavimą valstybiniu lygmeniu, bet tai stabdo ir galimybes gauti europinius pinigus.

Europos paveldo dienos. Šeima ir kultūros paveldas

2010 m. rugsėjo 17-26 d. Vilnius
Programa
Rugsėjo 17 d. Europos paveldo dienų atidarymas 18.00 val.
Dokumentinio filmo „Tiškevičiai. Šeimos portretas“ (30 min.) premjera „Forum Cinemas Vingis “ kino centre (Savanorių pr.7) Rugsėjo 18 d. 10.00 val. Pažintinis pasivaikščiojimas po Antakalnį „Oginskių Vilnius“. Susitinkame prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios (Antakalnio g. 1/1). Registracija nuo rugsėjo 14 d.
Rugsėjo 19 d. 7 val. Istorinė pažintinė išvyka „Radvilų giminės dvarų pėdsakais Lietuvoje“. Vilnius-Dubingiai-Vyžuonos-Svėdasai-Papilys-Biržai-Upytė-Kėdainiai-Vilnius. Autobusas išvyksta 7 val. iš Vilniaus koncertų ir sporto rūmų aikštelės (nuo Neries pusės). Registracija nuo rugsėjo 14 d.
10 val. Pažintinis pasivaikščiojimas po Senamiestį „Oginskių Vilnius“. Susitinkame prie Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčios (Šv. Jono g. 12) nuo Pilies gatvės pusės. Registracija nuo rugsėjo 14 d. Rugsėjo 20 d. Viešos paskaitos Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g.9): 15 val. Paskaita "Vilniaus miestiečiai: giminės ir tradicijos" 16 val. Paskaita „Radvilų rezidencijos Vilniuje“
17 val. Paskaita „Sapiegų meninis paveldas“ Registracija nuo rugsėjo 14 d.
Rugsėjo 21 d. 17 val. Pažintinis pasivaikščiojimas „Grafų Umiastovskių rūmai ir jų aplinka“. Susitinkame Trakų g. skverelyje Trakų ir. Pylimo g. sankirtoje. Registracija nuo rugsėjo 14 d.
Rugsėjo 22 d. 17 val. Pažintinis pasivaikščiojimas „Chodkevičiai ir jų rusėniškas paveldas“. Susitinkame Vilniaus universiteto centrinių rūmų Bibliotekos kieme (Universiteto g. 3). Registracija nuo rugsėjo 14 d. 18 val. „Didikai Vilniuje: pasivaikščiojimas Dominikonų ir Šv. Jonų gatvelėmis“. Susitinkame Vokiečių gatvės pradžioje šalia Salomėjos Neries gimnazijos. Registracija nuo rugsėjo 14 d.
Rugsėjo 23 d. 10 val. Mokslinė konferencija „Sapiegų kultūrinio paveldo aktualizavimas ir populiarinimas“ Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9). Registracija tel. (8 5) 269 78 00, el.p. muziejus@bpmuziejus.lt
17 val. „LDK didikų kultūrinio palikimo ženklai Valdovų rūmų aplinkoje“. Valdovų rūmų ekspozicijų Taikomosios dailės muziejuje pristatymas. Susitinkame 17 val. Taikomosios dailės muziejuje (Arsenalo g. 3A). Registracija nuo rugsėjo 14 d. Rugsėjo 24 d. 16 val. Pažintinis pasivaikščiojimas „Senoji didikų knyga ir mecenatystė: iš Vilniaus universiteto fondų“. Susitinkame Vilniaus universiteto centrinių rūmų Bibliotekos kieme (Universiteto g. 3). Registracija nuo rugsėjo 14 d. 17 val. Ekskursija Bažnytinio paveldo muziejaus ekspozicijoje (Šv. Mykolo g. 9). Registracija tel. (8 5) 269 78 00, el.p. muziejus@bpmuziejus.lt
17.30 val. Dokumentinių filmų demonstravimas kino centre „Pasaka“ (Šv. Ignoto 4/3, Vilnius): „Tiškevičiai. Šeimos portretas“ (30 min.), „Trapus yrantis pasaulis“ (30 min.) 17.30 val. Pažintinė išvyka į Radvilų dvarą Buivydiškėse (Buivydiškių g. 1). Autobusas išvyksta 17 val. nuo Vilniaus kolegijos centrinių rūmų pastato (Jasinskio g. 15). Registracija tel. (8 5) 219 16 60; (8 606) 42050
Rugsėjo 25 d. 7 val. Istorinė pažintinė kelionė „Radvilų giminės dvarų pėdsakais Lietuvoje“. Vilnius-Dubingiai-Vyžuonos-Svėdasai-Papilys-Biržai-Upytė-Kėdainiai-Vilnius. Autobusas išvyksta 7 val. iš Vilniaus koncertų ir sporto rūmų aikštelės (nuo Neries pusės). Registracija nuo rugsėjo 14 d. Radvilų giminė: http://www.youtube.com/watch?v=_31E3onf80M
11 val. Pažintinis pasivaikščiojimas „Pacų meninė mecenatystė: Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčios pavyzdys”. Susitinkame prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios (Antakalnio g. 1/1). Registracija tel. nuo rugsėjo 14 d. 12 val. Edukacinis užsiėmimas šeimoms „Kaladėlę dedu“ Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9). Susipažinimas su Sapiegų giminės istorija ir Šv. Mykolo bažnyčios ansambliu. Registracija tel. (8 5) 269 78 00, el.p. muziejus@bpmuziejus.lt
14 val. Ekskursija Bažnytinio paveldo muziejaus ekspozicijoje (Šv. Mykolo g. 9). Registracija tel. (8 5) 269 78 00, el.p. muziejus@bpmuziejus.lt
15 val. Dokumentinio filmo „Mediniai Lietuvos dvarai“ (56 min.) demonstravimas kino teatre „Pasaka“ (Šv. Ignoto 4/3, Vilnius)
Rugsėjo 26 d. 13 val. Pažintinis pasivaikščiojimas po Sapiegų baroko ansamblį Antakalnyje. Programą užbaigs koncertas „Ankstyvojo baroko muzika“ Viešpaties Jėzaus bažnyčioje. Susitinkame prie Sapiegos ligoninės vartų (Antakalnio g. 17). Registracija nuo rugsėjo 14 d. Baigiamasis renginys 16 val. Vargonų muzikos ir grigališkojo choralo koncertas „XVII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės muzika iš Sapiegų tabulatūros“. Šv. Kazimiero bažnyčioje (Didžioji g. 34) Registracija į renginius nuo rugsėjo 14 d. tel. (8 5) 211 32 39 Visi Europos paveldo dienų renginiai Lietuvoje nemokami. Maloniai kviečiame dalyvauti!

Kaip neturėtų būti tvarkomi miestų pastatai

Geras pavyzdys Utenoje Kauno gatvėje...


ir Gedimino gatvėje...

Medinio kultūros paveldo išsaugojimo problemos

1. Apskaitos dokumentacija neatskleidžia medinio paveldo tikrosios vertės Lietuvos teritorijos apgyvendinimo ir agrarinės kultūros raidai pažinti.
2. Apsaugos reikalavimai nustatomi neatsižvelgiant į objektų būklę bei išsaugojimo savoje aplinkoje galimybes.
3. Medinės statybos tradicijas išsaugoję vietos amatininkai nepanaudojami medinio paveldo remontui.
4. Nepasinaudojama tarptautinių fondų parama.

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimai

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimai, užfiksuoti 2009 metais, kuriems baigtas administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas:
Dūkšto dvaro sodybos rūmai;
Valdytojui Ignalinos rajono apylinkės teismo paskirta nuobauda.

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimai

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimai, užfiksuoti 2009 metais, kuriems baigtas administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas:
Savičiūnų dvaro sodyba;
Žalvarių vandens malūnas.
Jų savininkams paskirtos nuobaudos.